Onkologinėmis kaulų ligomis sergantiems vaikams galūnių amputacijos pavyksta išvengti
Vaikų ligoninėje, VUL Santariškių klinikų filiale buvo operuotas keturiolikos metų berniukas dėl didelio naviko, išplitusio beveik per visą žastikaulį. Darinys buvo radikaliai pašalintas ir visas žastikaulis pakeistas specialiu endoprotezu, kuris yra surenkamas iš atskirų fragmentų ir esant reikalui gali būti keičiamas. „Anksčiau tokiomis ligomis sergantiems vaikams dažnai tekdavo galūnę amputuoti, – teigia Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos skyriaus vedėjas ortopedas-traumatologas Šarūnas Bernotas, – dabar dėl modernių implantų neretai pavyksta galūnę išsaugoti“.
„Labai svarbu piktybinį naviką pašalinti radikaliai, todėl dažnai kartu šalinami ir naviką supantys audiniai. Pašalinus naviką, ilgųjų kaulų defektai kartais užpildomi kauliniu transplantatu, paimtu iš paties ligonio, alotransplantatu arba sintetiniu pakaitalu, panaudojant įvairias fiksacijos galimybes (plokšteles, sraigtus, intramedulines vinis). Jei navikas didelis ir kartu pažeidžia sąnarį, tenka naudoti endoprotezus. Kadangi ligoniai yra įvairaus amžiaus, dažnai endoprotezai gaminami individualiai arba naudojami iš atskirų fragmentų surenkami implantai“, – aiškina gydytojas ortopedas-traumatologas Š. Bernotas. Deja, kartais navikas būna labai išplitęs ir tenka galūnę amputuoti.
Endoprotezavimo operacijos dėl kaulų navikų Vaikų ligoninėje atliekamos nuo 2000 metų. Šios operacijos vaikams yra gana retos, per tą laiką jų padaryta apie 15, tarp jų – pirmą kartą panaudotas dubenkaulio protezas, yra atlikta žastikaulio, čiurnos sąnario, šlaunikaulio ir kelio sąnario, peties ir alkūnės sąnarių endoprotezavimo operacijų. Trimis atvejais pašalinus piktybinį naviką ortopedams-traumatologams teko panaudoti endoprotezą, kurį vėliau galima pailginti. „Tai itin svarbu, – sako gydytojas ortopedas V. Urbanavičius, – žinant, kad vaikui augant implantuotas protezas tampa nebetinkamo ilgio, o endprotezo pailginimo operacija yra palyginti nesudėtinga“.
Endoprotezavimo operacijos – brangios, ligonių kasų apmokamos operacijos, tačiau jų rezultatai pastaruoju metu rodo, kad investicija į onkohematologinių ligonių kompleksinį gydymą suteikia šansą šiems ligoniams ateityje gyventi visavertį gyvenimą.
Pernai metais Vaikų ligoninėje patvirtintas Vaikų onkohematologijos ir onkochirurgijos kompetencijos centras, kurio paskirtis su daugiadalyke komanda užtikrinti geriausią įmanomą vaikų onkologinių ligų gydymą. Šią komandą sudaro įvairių profilių gydytojai vaikų chirurgai, ortopedai-traumatologai, vaikų onkohematologai, radiologai, radioterapeutai, gydytojai patologai, turintys daugiausia patirties gydant vaikų vėžį.
Pasak gydytojų ortopedų-traumatologų Š. Bernoto ir V. Urbanavičiaus, Vaikų ligoninėje kaulų navikais sergantys vaikai gydomi kompleksiškai, vadovaujantis Europoje sukurtais gydymo protokolais: diagnozei patvirtinti paimama naviko biopsija, patvirtinus diagnozę, ligonis toliau gydomas chemoterapija Vaikų onkohematologijos skyriuje, po gydymo chemoterapija atliekama operacija navikui pašalinti, o sugijus operacinei žaizdai toliau tęsiamas gydymas chemoterapija.
Sergant kai kuriais kaulų navikais, pavyzdžiui, Juingo (Ewingo) sarkoma gali prireikti autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos ir radioterapijos (švitinimo).
Dažniausi kaulų navikai yra Juingo (Ewing‘o) sarkoma ir osteosarkoma. Visi vaikų kaulų navikai yra labai reti: vidutiniškai Vaikų ligoninėje kasmet diagnozuojami 3 nauji Juingo sarkomos ir 2 osteosarkomos atvejai.
Pasak Vaikų onkohematologijos centro vadovės dr. Jelenos Rascon, vaikų kaulų navikai yra daug sunkiau gydomi, nei kitos vaikų vėžio formos. Bendras nuo vėžio pasveikusiųjų vaikų skaičius siekia 80 proc., o nuo kaulų vėžio pasveiksta apie 60 proc. vaikų. Dažniausiai kaulų navikais serga paaugliai.
