Vaikų chirurgai: gali būti, kad ateityje apendicitui gydyti užteks tabletės

Vaikų chirurgai, susirinkę Vaikų ligoninėje organizuotoje konferencijoje, aptarė vaikų ūminių chirurginių ligų diagnostiką, gydymą ir perspektyvas. Ką apie šiuolaikinę vaikų chirurgiją mano šios srities žinovai, atskleidė Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos centro vadovas dr. Kęstutis Trainavičius.

Gerėjanti diagnostika

Lygindamas vaikų chirurgų darbą dabar ir prieš dvidešimtį metų, dr. K. Trainavičius ypač pabrėžė chirurginių ligų diagnostiką, kurios pažangą lėmė modernūs ir tikslūs žmogaus organų vizualizacijos būdai – echoskopija, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai. Pakitusią kirmėlinę ataugą, vadinamąjį apendicitą šiuolaikinis tyrėjas gali ne tik pamatyti, atlikęs tyrimą, bet ir išmatuoti storį: jei kirmėlinės ataugos  skersmuo didesnis nei 7 mm, įtariamas  apendicitas. Tai itin svarbu žinoti tais atvejais, kai kliniškai diagnozuoti apendicitą, ypač mažiems vaikams, būna sunku.

Palengvėjo ir komplikacijų diagnostika. Laiku pastebėję komplikaciją, vaikų chirurgai gali paskirti antibakterinį gydymą ir tokiu būdu vaikai išvengia operacijų. „Neskubame profilaktiškai skirti ir antibiotikų, – pastebi vaikų chirurgas, – nes manome, kad organizmas pats gali kariauti su kai kuriomis pūlinėmis komplikacijomis ir infekciją įveikti be vaistų“.

Gydymo pažangą rodo skaičiai

Lietuvoje ypač geri pūlinių ligų, tarp jų ir  ūminio apendicito gydymo rezultatai. „Pernai metais Lietuvoje dėl apendicito mirė 10 suaugusiųjų, o vaikų mirties atvejų neturime jau dvidešimt metų, nors gydome ir mažus vaikus, kurių mirtingumas pasaulyje nuo šios ligos yra daug didesnis nei paaugusių vaikų,“ – pastebi vaikų chirurgas dr. K.Trainavičius. Optimizmą kelia ir faktas, kad perforuotų (trūkusių) apendicitų Lietuvos vaikai taip pat patiria labai mažai. Palyginkite: Anglijoje – 70 proc. vaikų, sergančių apendicitu, jau diagnozuojamas perforuotas apendicitas, JAV – 30-50 proc., Indijoje – 40 proc., o Lietuvoje – tik 7,7-13 proc. Šie skaičiai rodo, kad diagnostika Lietuvoje yra savalaikė ir tiksli.

Dr. K. Trainavičiaus duomenys rodo, kad Vaikų ligoninės chirurgai pagal laparoskopinių apendicito operacijų skaičių taip pat pirmaujančiųjų gretose. Pernai metais – 83 proc. apendicito operacijų buvo atliktos šiuo mažai invaziniu, ligonio savijautą tausojančiu metodu. Dėl jo sumažėjo ir pūlingų komplikacijų, žaizdos infekcijos, sąauginių žarnų nepraeinamumo. Vaikai greičiau atsigauna, mažiau guli ligoninėje, greičiau grįžta į normalų gyvenimo ritmą.

Mažėja vaikų pūlinių ligų

Pasak vaikų chirurgo dr. K. Trainavičiaus, vaikų pūlinių ligų kasmet mažėja. Pavyzdžiui, dabar gana retai pasitaiko naujagimių nekrozinės flegmonos atvejų, labai sumažėjo vaikų, sergančių kaulų infekcija – ūminiais hematogeniniais osteomielitais. Prieš 25 metus vaikų chirurgams tekdavo gydyti apie 70 tokių atvejų per metus, dabar tebūna apie 15. Šias ligas sukelia sugedę dantys, pūlinė angina ar kiti neišgydyti pūlingi organizmo židiniai. Šie gerėjantys rodikliai rodo, kad šiuolaikiniai tėvai labiau rūpinasi savo vaikais. Prie pažangos prisideda ir medikų pastangos: laiku diagnozavus, šias ligas pavyksta išgydyti be operacijų, paskyrus reikiamus antibiotikus. Antibiotikai skiriami ne tik į raumenis, kaip buvo įprasta anksčiau, bet ir į veną, dėl to vaisto poveikis yra efektyvesnis ir greitesnis.

Kalbėdamas apie vaikų chirurginių ligų gydymo perspektyvas, dr. K. Trainavičius atkreipė dėmesį į faktą, kad mokslinėje literatūroje įrodyta, kad du trečdaliai suaugusiųjų nekomplikuotų apendicito atvejų galima išgydyti vaistais. Dėl vaikų tvirtai nėra apsispręsta, bet jau yra valstybių, kurių ligoninėse bandoma gydyti tokiu būdu ir vaikus. Vaikų chirurgo nuomone, gali būti, kad medikamentinis gydymas kada nors iš tikrųjų pakeis iki šiol tik chirurginiu būdu gydytas ligas.