Dr. Rūta Praninskienė: paprasta infekcija ar vitamino D trūkumas gali būti labai pavojingi
Vaikui persirgus virusine ar bakterine infekcija, labai pravartu dėl jo sveikatos po mėnesio pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei atsiranda naujų sveikatos sutrikimų ar skundų, pataria Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė, nes medicinos praktika ir dabartinės žinios rodo, kad net ir paprastos infekcijos gali paskatinti autoimuninius procesus bei pokyčius smegenų baltojoje ir (ar) pilkojoje medžiagoje.
Genetinis polinkis, ilgalaikis vitamino D trūkumas, nuolatinis stresas (vaikas vėlai eina miegoti, mažai miega, patiria emocinį stresą ir kt.) gali paskatinti lemtingą susidūrimą su virusu ar bakterija, po kurio prasideda autoimuninės galvos smegenų ligos (antikūnų gamyba prieš tam tikras smegenų struktūras).
„Smegenų baltąją medžiagą pažeidžiančios ligos – optinis neuritas, skersinis mielitas, ūmus diseminuotas encefalomielitas ar išsėtinė sklerozė – nėra lengvai išaiškinamos ligos tik susirgus, – sako dr. Rūta Praninskienė. – Tie pacientai pas mus atsiunčiami tada, kai kiti specialistai pastebi, kad vaikas po persirgtos infekcijos, praėjus keletui savaičių ar mėnesių, pradeda skųstis jutimų, judesių, regos sutrikimu ar tėvai pastebi jo emocijų ir elgesio pokyčių.
Gydytojas neurologas, pastebėjęs, kad pacientas labai mieguistas, atsiradę traukulių, sąmonės pritemimas ar kitos neaiškios būklės, gali rekomenduoti atlikti neurovizualinį tyrimą (magnetinio branduolinio rezonanso tomografiją). Tyrimu galima nustatyti pokyčius baltojoje smegenų medžiagoje, vadinamuosius demielinizacijos židinius. Baltosios medžiagos pažeidimas yra susijęs ir su kognityvinėmis (pažinimo) funkcijomis.
Pakartojus tyrimą po trijų mėnesių, paaiškėja, kad vieniems pacientams pokyčiai smegenų baltojoje medžiagoje jau yra išnykę, kitiems – atvirkščiai – dar labiau išplitę.
Tokiai ligos eigai paaiškinti mokslininkai ilgai nerado atsakymo. Tačiau, pasak gydytojos dr. R. Praninskienės, pastaraisiais metais, tiriant demielinizuojančias vaikų amžiaus ligas, padaryta didelė pažanga. Tirdami tokio sutrikimo priežastis, mokslininkai atrado mielino oligodendrocitų glikoproteinų antikūnus, vadinamuosius MOG antikūnus, kurie veikia oligodendrocitų paviršiuje esantį mieliną. Žinodami šį rodiklį, gydytojai gali efektyviai stebėti ligos eigą ir prireikus numatyti tolesnę gydymo taktiką.
MOG antikūnų tyrimas Lietuvoje kol kas neatliekamas, tačiau prireikus sėkmingai bendradarbiaujama su viena iš Austrijos laboratorijų.
Vaikų galvos smegenų demielinizuojančiomis ligomis gali susirgti bet kokio amžiaus vaikas. Jei vaikas mažas, 2-4 metų, ligos simptomus sunkiau atpažinti, net tėvai gali nepastebėti, tarkim, kad vaikas eidamas dažnokai užkliūva ar pradeda blogiau matyti viena akimi, atsiranda greitai kintančių emocijų. Jei pavyksta ligą atpažinti anksti ir paskirti gydymą, ligos eiga gali būti lengva. Gydytojai, anksti diagnozavę pakitimus, gali skirti gydymą steroidais, prireikus – imunosupresiją ar gydymą biologiniais preparatais. „Tačiau tokius ligonius turime stebėti ir ateityje, duoti mediciniškai pagrįstų patarimų, rekomenduojame tikrintis vitamino D koncentraciją kraujyje“, – aiškina gydytoja, kviesdama tėvus neignoruoti net ir menkiausių vaikų sveikatos būklės ar elgesio pakitimų, ypač tada, kai vaikas persirgo infekcine liga.
