Skyriaus vedėja  Laima Mikulėnaitė (8 5) 278 0524, el. p.  laima.mikulenaite@santa.lt

Skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Irena Akinienė tel. (8 5) 273 0021, 8 659 73005, el. p. irena.akiniene@santa.lt

Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus posto  tel. (8 5) 273 0021

Dienos stacionaro  slaugytojos posto  tel. (8 5) 273 1242

Skyriaus stacionaro darbo laikas – visą parą, ambulatorinio padalinio darbo laikas – nuo 7 iki 19 val. darbo dienomis.

Informacija atnaujinta 2020 04 29

• Į skyrių vaikai priimami su gydytojo siuntimu po ambulatorinės Vaiko raidos centro gydytojo konsultacijos. Išimties atvejais į skyrių gali būti hospitalizuojami vaikai be Vaiko raidos centro gydytojo ambulatorinės konsultacijos gydančiam gydytojui telefonu suderinus su Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėju.
• Į skyrių vaikai guldomi planine tvarka. Gydymui skyriuje būtinas siuntimas (forma  Nr.027/a arba ESPBI siuntimas).
• Vaikai guldomi su vienų iš tėvų/globėjų. Į palatą guldomi vaikai atsižvelgiant į vaikų  būklės sunkumą, jų būklės suderinamumą su kitais vaikais.
• Vaikai ir kartu guldomi tėvai / globėjai turi būti tvarkingi, nesergantys infekcinėmis ligomis. Nustačius infekcinį ar kitą užkrečiamą susirgimą, vaikai į stacionarą neguldomi, išskyrus tam tikrus atskirai sprendžiamus atvejus.
• Pirmumo tvarka į skyrių guldomi vaikai iki vienerių metų, vaikai, turintys maitinimo problemų, arba konsultavusio gydytojo atsiųsti dėl sunkių, vaiko sveikatai pavojingų būklių.
• Kviečiant vaikus atsižvelgiama į vaikų amžių: iki 3 metų vaikai guldomi į mažas loveles, 3- 7 metų vaikai guldomi į dideles lovas (priklauso nuo to, kokia lova atsilaisvina, tokio amžiaus vaikas ir kviečiamas).
• Skyriuje tėvai mokomi vaiko abilitacijos, ugdymo, raidos sutrikimų prevencijos, maitinimo, judesių terapijos. Taikoma šeimos terapija, psichologinis konsultavimas.
• Atvykstant į skyrių reikia  turėti asmens higienos reikmenis, drabužius, naktinius drabužius, šlepetes, laisvalaikio priemonių (piešimo popieriaus, pieštukų, žaislų ir pan.).

Informacija atnaujinta 2020 04 30

Ankstyvosios reabilitacijos skyrius  teikia  dienos stacionaro ir stacionarines vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas.

Priimami vaikai iki 7 metų, kurie turi:

• cerebrinį paralyžių ir kitų motorikos (judėjimo) sutrikimų;
• kalbos ir bendravimo sutrikimų;
• autizmą ir kitų įvairiapusių raidos sutrikimų;
• vaiko bendrą raidos atsilikimą, specifinį mišrų raidos sutrikimą, protinį atsilikimą;
• maitinimo problemų: kramtymo sutrikimą, atsisakymą valgyti, išrankumą maistui;
• miego sutrikimų.

Paslaugų ypatumai

• Individualus ambulatorinio ar stacionarinio tyrimo, gydymo ir abilitacijos kursas.
• Vaikai priimami su tėvais ir globėjais.
• Tyrimo laikotarpiu daug dėmesio skiriama stipriosioms vaiko ir šeimos pusėms, paramos galimybėms šeimoje ir bendruomenėje.
• Gydymo laikotarpiu daugiau dėmesio skiriama tėvų / globėjų mokymui, kaip bendrauti su vaiku, skatinti vaiko raidą ir pritaikyti specialistų rekomendacijas namų aplinkoje.

Taikomi diagnostikos ir gydymo metodai

Raidos įvertinimas:

• klinikinė raidos diagnostika;
• standartizuoti raidos vertinimo testai (Bayley , DISC  ir kt.);
• tarpdisciplininis vaiko vertinimas žaidimo metu.

Vienas iš raidos sutrikimų diagnostikos būdų yra vaiko raidos įvertinimas testais. Vaiko raidos įvertinimo testai parenkami pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus.

Raidos vertinimą Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje atlieka psichologai, dažniausiai taikydami  šiuos metodus:

• Diagnostinį vaikų raidos vertinimo aprašą (DISC) –   nesudėtingą testą, skirtą vertinti kelioms vaikų iki 5 metų raidos sritims – kalbai, judesiams, pažinimui, savarankiškumui, socialiniam bendravimui.
• Bayley kūdikių raidos vertinimo skalę (BSID-II) –  vieną geriausių skalių mažų vaikų nuo 1 iki 42 mėn. psichomotorinei raidai įvertinti.
• Wechsler vaikų intelekto skalę (WISC-III) – vieną populiariausių testų, skirtą nustatyti vyresnių nei 6 metų vaikų intelekto koeficientą (IQ).
• Raveno spalvotų matricų testą – pasirinkimo testą, kuriuo vertinami vaikų konstrukciniai gebėjimai. Jis ypač tinkamas vaikų, gebančių suprasti kalbą, bet negalinčių kalbėti, protinei  raidai įvertinti.

Psichodiagnostika

• Raidos, elgesio, motinos ir vaiko santykių klinikinis stebėjimas ir vaizdo analizė.
• ADOS
• ADI-R

Vienas iš svarbiausių vaiko raidos veiksnių yra vaiką auginančių suaugusiųjų – mamos ir tėvo – sugebėjimas suprasti vaiko poreikius ir tinkamai į juos reaguoti. Raidos sutrikimą turinčių vaikų signalus visada sunkiau pastebėti ir suprasti, todėl jų tėvams dažnai neužtenka intuityviosios tėvystės kompetencijos, o tenka įgyti specialių bendravimo su savo kūdikiu žinių. Norint tėvams suteikti tokių žinių, psichologams tenka pirmiausia ištirti jų ir vaiko  tarpusavio santykių ypatumus.

Kaip tai yra atliekama Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje?

• Klinikinio stebėjimo būdu, t.y. stebint laisvą mamos ir vaiko žaidimą kuo artimesnėmis namų aplinkai sąlygomis, nedalyvaujant pašaliniams žmonėms.
• Videoanalizės būdu – padarant to paties laisvo šeimos žaidimo vaizdo įrašą tam, kad, pažiūrėjus jį kartu su šeima, galima būtų suteikti tinkamo bendravimo su vaiku, jo elgesio valdymo, konfliktų sprendimo patarimų.
• Vaikų autistų klinikinė diagnostika atliekama testais ADOS (Autism Diagnostic Observation schedule) ir ADI-R  (Autism Diagnostic Interview).

Psichologinė pagalba:

• Tėvų ir vaiko santykių terapija.
• Elgesio terapija.
• Psichologinė parama šeimai.
• Psichoterapija.

Skyriuje dirbantys psichologai aptaria psichologinius bei emocinius sunkumus ir jų sprendimo būdus per  individualias konsultacijas su šeima. Prireikus šeima gali būti siunčiama ilgalaikei šeimos psichoterapijai gauti.

Logopedo terapija:

• Ikikalbinių ir kalbos įgūdžių lavinimas.
• Maitinimo terapija.
• Alternatyvi komunikacija.

Logopedai  kalbos raidą dažniausiai vertina  pagal Hjustono kalbos vystymosi testą. Prireikus atliekami ir kitokie kalbos tyrimai –  KIKS/KAT testas ir kt.

Ikikalbinių įgūdžių įvertinimas ir lavinimas

Garsai, kuriuos vaikas taria iki tol, kol pradeda kalbėti prasmingais žodžiais ir sakiniais, vadinama ikikalbiniais įgūdžiais. Kalbos vystymuisi šiuo laikotarpiu ypatingą reikšmę turi jutiminė informacija, aplinkos stimulai  ir bendravimas su artimais žmonėmis. Individualiuose ir grupiniuose  užsiėmimuose lavinami ne tik vaiko jutimai ir kalba bei bendravimas, bet ir judesiai.

Svarbus ikikalbinių įgūdžių formavimosi veiksnys yra ir taisyklingi maitinimosi įgūdžiai (čiulpimas, rijimas, kvėpavimas bei gera šių procesų koordinacija, kandimas, kramtymas ir pan), nes valgymo ir kalbėjimo procese dalyvauja tie patys burnos organai ir raumenys. Taigi ikikalbinių įgūdžių lavinimas labai susijęs su maitinimo terapija.

Jei vaiko maitinimasis yra sutrikęs, maitinimo  terapija tampa svarbiausia ankstyvosios reabilitacijos plano dalimi. Maitinimo terapijos metu, atsižvlegiant į sutrikimo pobūdį ir laipsnį, parenkamos tinkamos maitinimo padėtys, būdas, maisto konsistencija, asortimentas. Maitinimo terapijos metu logopedas glaudžiai bendradarbiauja su gydytoju, kuris įvertina vaiko somatinę būklę, jo augimo tempą, apskaičiuoja esamą ir reikiamą maisto kiekį ir kaloringumą, numato maitinimų dažnį ir stebi vaiko maitinimosi būklės pokyčius.

Dalis sutrikusios raidos vaikų (pvz., turintys sunkų cerebrinį paralyžių, protinį atsilikimą ar autizmo sutrikimą) taip niekada ir neišmoksta kalbėti. Todėl bendravimui su jais ir vaikui, ir jo aplinkos žmonėms tenka naudotis alternatyviąja komunikacija – bendravimu, naudojantis gestais, paveikslėliais, nuotraukomis, piktogramomis, specialiomis kompiuterinėmis programomis. Alternatyviosios komunikacijos su konkrečiu vaiku būdas parenkamas pagal vaiko amžių, sutrikimo pobūdį, šeimos prioritetus ir gyvenimo būdą.

Kineziterapija:

• Kineziterapija, masažas.
• Neurovystymosi (Bobath) terapija.
• Adaptacinės technikos pritaikymas.

Kineziterapija (mankštos pratimai, padėties suteikimas ir kt.)  yra susijusi su  aktyvaus judesio formavimu.  Ji yra pagrindinė vaikų su judesio sutrikimais gydymo dalis, padedanti vaikams išmokti valdyti raumenis ir palaikyti pusiausvyrą, tapti kuo mažiau priklausomiems. Skyriuje taikomi įvairūs kineziterapijos metodai, neurovystymosi gydymas  (Bobath terapiją), mokomi tėvai, kaip tinkamai nešioti, sodinti, guldyti sunkiai judančius vaikus, pritaikoma jiems tinkama kompensacinė technika.

Kompensacinės technikos ir įtvarų pritaikymas

Kompensacinė technika padeda neįgaliems vaikams tapti savarankiškesniems.   Kompensacinė technika – tai įvairūs prietaisai (specialios kėdės, vaikštynės, stovai, vežimėliai, ramentai ir pan.), ortopediniai gaminiai (specialūs batai, įtvarai galūnėms ar kitoms kūno dalims), namų aplinkos ir buities įranga (specialūs stalo įrankiai, vonios, tualeto įranga ir kt.)

Ergoterapija

• Smulkiosios motorikos lavinimas.
• Ribojimo terapija.
• Sensorinis stimuliavimas.
• Savarankiškumo įgūdžių mokymas.

Sensorinis (jutimų) lavinimas

Vaikas nuo pat naujagimystės pažįsta pasaulį per jutimus – lietimą, skonį, uoslę, regą, klausą. Tinkamas jutimų suvokimas veikia vaiko gebėjimą prisitaikyti aplinkoje. Sutrikusios raidos vaikų jutimai dažnai skiriasi nuo normalios raidos vaikų: jie būna arba per stiprūs (hiperjautrumas) arba per silpni (hipojautrumas). Todėl šių vaikų gebėjimas suvokti aplinką ir joje adekvačiai veikti taip pat būna sutrikęs. Todėl mokant raidos sutrikimų turinčius vaikus  savarankiškumo ir adaptacijos, būtina įvertinti jų jutimų kokybę bei juos normalizuoti. Tai vadinama sensomotoriniu lavinimu.

Savarankiškumo įgūdžių mokymas

Savarankiškumo mokymas – tai vaiko maitinimosi (savarankiško valgymo su šaukštu, šakute, gėrimo iš puoduko, stalo padengimo ir pan,), rengimosi, tualeto įgūdžių formavimas, savarankiško žaidimo ir pasirengimo jam mokymas.

Spec. pedagoginės terapijos:

• Grupinė žaidimų terapija.
• Struktūros mokymas.
• Montessori terapija.
• Muzikos terapija.
• Dailės terapija.
• Pasakų terapija.

Sutrikusios raidos vaikai dažnai turi ir bendravimo bei socialinės aplinkos suvokimo sunkumų. Bendras žaidimas grupėje padeda išmokyti vaikus bendravimo, socialinio elgesio taisyklių. Grupinės žaidimų terapijos metu vaikai gauna ir individualias lavinančias užduotis, kurias pedagogas sumaniai įkomponuoja į bendrą žaidimą. Be to, žaidime kartu su vaikais dalyvaujančios mamos išmoksta padėti vaikams.

Aplinkos suvokimo, dėmesio koncentracijos sunkumų bei autizmo sutrikimą turintiems vaikams taikomas specialiosios pedagogikos struktūros mokymo metodas – dinamiška ir lanksti programa autistams, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas autistiniam pasaulio suvokimui..

Struktūros mokymo tikslas – padėti vaikams autistams tapti savarankiškesniems, išsiugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžių, susilpninti nerimą, įtampą, elgesio sutrikimus, suteikti jų gyvenimui džiaugsmo ir prasmės.

Pagrindiniai struktūruoto autistų mokymo ypatumai — suprantamai, vaizdžiai ir aiškiai pateikta jį supančios aplinkos bei numatomos veiklos struktūra,  įvairūs dienotvarkės ar užduočių lapai, alternatyvi komunikacija ir elgesio terapijos metodai.

Montessori ugdymo metodas pavadintas jos kūrėjos italų pedagogės Marijos Montessori vardu. Šis metodas skiriasi nuo tradicinių ugdymo būdų tuo, kad čia visiškai pasitikima vaiku ir leidžiama jam laisvai veikti bei savarankiškai mokytis per savo atradimus ir patirtį. Pedagogas tik parengia aplinką ir paskatina tokiai veiklai  bei atsargiai padeda prireikus. Montessori metodu pagrįsta ir Montessori terapija, taikoma ankstyvosios reabilitacijos programoje. Darbo priemonės ir metodika yra specialiai pritaikomos darbui su sutrikusios raidos vaikais, labiausiai kreipiant dėmesį į pojūčių lavinimą, buitinės, gamtinės ir visuomeninės aplinkos pažinimą. Tokiu būdu ugdomas vaiko savarankiškas apsitarnavimas bei gerėja jo socialinė integracija.

Muzikos terapija –  tai gydomasis procesas, kurio metu specialų pasirengimą turintis muzikos terapeutas padeda vaikui vystytis muzikos teikiamais pojūčiais ir patirtimi. Muzikos terapijos metodai planuojami pagal vaiko amžių, jo fizines ir protines galimybes, šeimos prioritetus. Muzikiniai užsiėmimai gerina judėjimo funkciją ir judesių koordinaciją, emocinę brandą, vaiko motyvaciją veikti ir dėmesio koncentraciją, stimuliuoja kalbos, pažinimo ir bendravimo įgūdžius.

Dailės terapija yra svarbus ankstyvosios reabilitacijos metodas, skatinantis vaiką atlikti bendruosius kūno ir smulkiuosius rankos judesius, juos derinti su akių veikla, suvokti lytėjimo ir regimuosius stimulus, skleisti garsus, reiškiant kūrybos džiaugsmą ar bandant papasakoti apie savo kūrinį. Dailės terapijoje panaudojamos pačios įvairiausios priemonės ir būdai.

Pasakų terapija – gydomosios pedagogikos metodas, taikomas sutrikusios raidos vaikams. Vaikas aktyviai dalyvauja kuriant pasaką, atlieka savo vaidmenį, priklausomą nuo elgesio, raidos ypatumų.

Cerebrinio paralyžiaus gydymas botulino toksinu

Botulino toksinas yra raumenis atpalaiduojantis vaistas, kuris mažina raumenų tonusą.  Jis  veikia toje vietoje, kur suleisti vaistai.  Sumažėjus raumenų tonusui, raumenys gali geriau augti, sumažėja kontraktūrų susiformavimo rizika ir ankstyvo chirurginio gydymo poreikis, padidėja galimybė normaliai judėti.

Pagrindiniai gydymo botulino toksinu tikslai: pagerinti vaiko judėjimo funkciją, padėti tėvams lengviau prižiūrėti vaiką, ypač atliekant higienines procedūras,  sumažinti skausmą, palengvinti kompensacinės technikos taikymą vaiko sėdėjimui, vaikščiojimui, gulėjimui.

Tinkamiausia gydymą pradėti  2-6 metų amžiaus. Tačiau vaistas veiksmingai veikia ir vyresniame amžiuje, kol nesusiformavo nuolatinių kontraktūrų.

Socialinio darbuotojo konsultacijos  

Socialinis darbuotojas yra specialistas, kuris padeda sutrikusios raidos vaiko artimiesiems – tėvams ir visai šeimai – susidoroti su iškilusiais papildomais psichosocialiniais ir  ekonominiais sunkumais.

• Šeimų informavimas apie valstybinių ir visuomeninių organizacijų teikiamą paramą šeimoms, auginančioms vaiką su negalia; apie įstatymus, reguliuojančius socialinę pagalbą šeimoms, apie ankstyvosios reabilitacijos ir specialiųjų ikimokyklinių ir mokyklinių vaikų ugdymo įstaigų  prieinamumą šeimos gyvenamojoje vietovėje.
• Šeimų psichosocialinės būklės ir gyvenimo sąlygų įvertinimas bei konsultavimas, suteikiant reikiamą psichologinę ir emocinę pagalbą.
• Tarpininkavimas ir atstovavimas šeimoms, užmezgant ryšius su reikalingomis institucijomis, pasirūpinant, kad klientas gautų jam priklausančias ir įmanomas pasiekti paslaugas.
• Visuomenės švietimas, skleidžiant informaciją apie neįgalių vaikų priežiūros, auginimo, auklėjimo problemas.

Tėvų įgalinimas ir mokymas

Šeima pati turi priimti sprendimus, nes tik ji pati gerai žino savo poreikius ir gali surasti problemos sprendimo kelius. Kiekviena šeima unikali. Kiekviena jų individualiai išgyvena stresą, turi skirtingas galimybes, moralines nuostatas, kultūrinius įpročius. Svarbiausia sudaryti sąlygas, kad šeima turėtų atsakomybę už savo gyvenimą, gerinti tėvų kompetencijos jausmą. Žinios ir įgūdžiai padeda mobilizuoti šeimos jėgas ir galimybes. Labai svarbi specialistų ir tėvų partnerystė.

Informacija padeda įgalinti tėvus.

Vykdomas tėvų mokymas apie raidos sutrikimus: mokomosios paskaitos, literatūros pateikimas,  tėvų paramos grupės.

Informacija atnaujinta 2017 12 05

Visi pasaulyje gyvenantys žmonės yra skirtingi. Visi turi skirtingas galimybes, skirtingus gebėjimus ir skirtingą suvokimą apie aplinkinį pasaulį. Visi ieško savo vietos gyvenime. Nori gyventi oriai, laimingai, turėti artimų žmonių, būti savarankiški…

Visi vaikai pirmiausia yra vaikai. Visi nusipelno meilės, saugumo, visiems reikia priežiūros ir stimuliavimo, kad galėtų pažinti aplinkinį pasaulį. Tačiau daliai vaikų, kurie vystosi skirtingai nei daugelis kitų, reikia papildomos pagalbos. Apie tokius vaikus mes ir sakome, kad jie turi raidos sutrikimų.

Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje teikiama pagalba šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius raidos sutrikimų,  arba vaikus, turinčius rizikos veiksnių  raidos sutrikimui atsirasti. Gydome 0-7 metų amžiaus vaikus, kuriems nustatomi mišrūs raidos sutrikimai, cerebrinis paralyžius, autizmas, protinis atsilikimas, kalbos ir kalbėjimo, elgesio ir emocijų sutrikimai bei kt. Dauguma vaikų turi gretutinių psichosocialinių rizikos faktorių, klausos, regos, augimo ir maitinimo sutrikimų.

Ankstyvosios reabilitacijos tikslas – vaiko ir šeimos medicininė, psichologinė ir socialinė abilitacija, gerinant jų socialinę adaptaciją ir funkcionavimą.

Pirmieji treji gyvenimo metai labai svarbūs tolesniam vaiko gyvenimui. Visi žinome, kad per pirmuosius metus vaiko smegenys vystosi intensyviausiai, didėja jų apimtis. Šiuo periodu veikia pagrindiniai smegenų formavimosi mechanizmai, kurie leidžia vaikui gauti daugybę informacijos. Per pirmuosius trejus gyvenimo metus susiformuoja iki 80 proc. smegenų ląstelių (neuronų) jungčių, per kurias vaikas priima ir pritaiko informaciją. Kuo daugiau vaikas gauna informacijos apie aplinkinį pasaulį, kuo daugiau jam pateikiama įvairių daiktų, vaizdų, garsų, medžiagų lietimui, kvapų ir skonių, sudaroma galimybių aktyviai judėti, tuo daugiau jo smegenyse susidaro naujų smegenų ląstelių jungčių.

Ankstyvojo amžiaus vaiko smegenys labai paslankios ir turi dideles atsinaujinimo galimybes, todėl geriausias efektas gaunamas pradėjus stimuliuoti ir gydyti vaiką būtent šiuo periodu. Tai reiškia, kad šiuo periodu vaikas ne tik gali daug išmokti, bet ir esant sutrikimui  jo smegenų atsinaujinimo galimybės yra didžiausios. Vaikas įgyja daugiau patirties, lengviau mokosi pažinti aplinką. Be to, jis yra imlesnis terapijoms ir stimuliavimui, turi didesnes galimybes išvengti antrinių komplikacijų. Taikant ankstyvąją vaiko raidos stimuliaciją ir gydymą, vystosi vaiko saviraiška, gerėja savęs vertinimas, o kartu ir funkcinė šeimos adaptacija.

 Ankstyvosios reabilitacijos specialistų principai ir darbo kryptys:

• Mes dirbame su šeima, todėl skyriaus aplinką stengiamės pritaikyti ir vaikui, ir tėvams / globėjams.
• Stengiamės skyriuje sukurti malonią ir šiltą atmosferą, pasitikėjimą vienas kitu, gerbiame kiekvieno žmogaus nuomonę.
• Kompleksiškai tiriame vaikus komandos principu. Įvertiname vaiko raidą, nustatome raidos sutrikimo diagnozę, visą informaciją suteikiame tėvams / globėjams.
• Sudarome vaiko abilitacijos programą, suteikiame informaciją apie vaikui tinkamiausius abilitacijos ir ugdymo metodus, mokome tėvus / globėjus, kaip juos taikyti namuose.
• Padedame šeimai prisitaikyti bendruomenėje, sudarome šeimos pagalbos planą, teikiame psichologinę ir socialinę pagalbą šeimai.
• Bendradarbiaujame su tėvų ir specialistų organizacijomis, dalijamės informacija, vieni kitiems padedame.

Dirbama komandos principu. Specialistų komandą sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, specialusis pedagogas, socialinis darbuotojas, slaugytoja. Labai svarbūs komandos dalyviai yra tėvai / globėjai. Stengiamasi, kad jie taptų specialistų partneriais, aktyviai reikštų savo nuomonę, dalyvautų abilitacijos procese. Jie mokomi, kaip specialias žinias pritaikyti kasdieniame gyvenime, kaip rengti, valgydinti, nešioti vaiką, mokyti buitinių higienos įgūdžių, formuoti jo savarankiškumą.

Kiekvienam vaikui sudaromas individualus tyrimo ir abilitacijos planas. Didelis dėmesys skiriamas tėvams / globėjams įgalinti ir  mokyti. Suteikiama informacija apie raidos sutrikimą, abilitacijos metodus, įstaigas, kur šeima gali gauti pagalbą, tolesnį gydymą.

Skyriuje vykdomos šešios klinikinės programos:

1.Naujagimių ankstyvosios priežiūros programa

Ankstyvoji naujagimių abilitacija pradedama naujagimių skyriuje. Pagalbą teikia vaikų ligų gydytojas-socialinis pediatras, ergoterapeutas, medicinos psichologas.

Veiklos prioritetai: aplinkos pritaikymas naujagimio amžiui ir jo būklei. Padėčių taikymas.  Multisensorinė aplinka, sensorinių stimulų pritaikymas (taktiliniai ir kinesteziniai stimulai).  Streso mažinimo taktikos, padedant išmokti savireguliacijos. Komunikacija su tėvais.  Burnos stimuliacija. Muzikos terapija. Psichologinė pagalba šeimai.

2. Sutrikusios raidos ir elgesio sutrikimų programa

Veiklos prioritetai: ankstyva raidos ir elgesio sutrikimų diagnozė. Raidos, elgesio tyrimo skalių taikymas. Vaiko elgesio, motinos ir vaiko santykių tyrimas, videoanalizė. Tarpdisciplininis vaiko raidos vertinimas. Raidos ir elgesio sutrikimų abilitacija: elgesio terapija, mamos-vaiko santykių terapija. Tėvų / globėjų individuali ir grupinė psichoterapija. Miego, maitinimo  sutrikimų gydymas. Abilitacinės programos sudarymas ir vykdymas. Sensomotorinė stimuliacija.  Funkcinės ir socialinės  adaptacijos gerinimas. Kasdienio gyvenimo įgūdžių formavimas.

3. Cerebrinio paralyžiaus klinikinė programa

Veiklos prioritetai: ankstyva cerebrinio paralyžiaus diagnostika. Motorinės raidos tyrimo testai. Naujagimio bendrųjų judesių tyrimas.  Vojta diagnostika. Tarpdisciplininis vaiko raidos vertinimas. Cerebrinio paralyžiaus   gydymas. Spazmiškumo gydymas. Mitybos ir augimo sutrikimų gydymas.   Miego sutrikimų gydymas. Abilitacinės programos sudarymas ir vykdymas.

4. Autizmo klinikinė programa

Veiklos prioritetai:Ankstyva autizmo diagnozė. Vaiko raidos  tyrimas:  ADOS, ADI-R,  CARS skalės, mamos ir vaiko santykių klinikinis stebėjimas, videoanalizė.  Tarpdisciplininis vaiko žaidimo stebėjimas. Vaikų autizmo sutrikimo abilitacija: struktūruota komunikacijos sutrikimų terapija, elgesio terapija, motinos ir vaiko santykių terapija, alternatyvios komunikacijos taikymas,  sensomotorinė stimuliacija, muzikos terapija.  Miego ir maitinimo sutrikimų gydymas.

5. Miego sutrikimų programa

Vaiko miego sutrikimų diagnostika, miego elektroencefalograma (EEG),  nakties miego videoanalizė, gydymas medikamentais, psichologinis konsultavimas.

 6. Maitinimo sutrikimų programa

Veiklos prioritetai: Maitinimo sutrikimų diagnostika, taikant videofluoroskopinį / grafinį rijimo proceso tyrimą, maisto konsistencijos, įrankių, valgymo padėties parinkimas, maitinimo technikos mokymas.

Videofluoroskopinis / grafinis rijimo proceso tyrimas yra instrumentinis (radiologinis) tyrimas, skirtas diagnozuoti rijimo patologijai. Šiam tyrimui siunčiami tie Vaiko raidos centro pacientai, kuriems įtariamas rijimo sutrikimas, lemiantis nuolatinę aspiraciją į kvėpavimo takus, ar tada, kai  taikant maitinimo terapijos procedūras, nepavyksta pagerinti maitinimosi per burną kokybės.

Rijimo proceso tyrimui rentgenokontrastinė medžiaga (baris) sumaišoma su maistu. Paprastai tyrimui naudojamas šios konsistencijos maistas: skystis; tirštas skystis (tyrė); košė; kietas maistas (krekeris ar trapus sausainis). Maitinimas tyrimo metu pradedamas nuo skystos konsistencijos maisto ir baigiamas kietu. Procedūra atliekama kuo saugesniu režimu ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką (paprastai ne daugiau kaip 3 min.). Radioskopinis / grafinis vaizdas stebimas monitoriuje, fiksuojamas, aprašomas  ir būtinai įrašomas skaitmeniniu formatu tolesnei detaliai rijimo proceso analizei.

Pagal tyrimo rezultatus koreguojamas maitinimo terapijos planas ar parenkamas maitinimo būdas (per burną, per nazogastrinį zondą ar per gastrostomą).

Tėvų įgalinimas ir mokymas

Šeima pati turi priimti sprendimus, nes tik ji pati gerai žino savo poreikius ir gali surasti problemos sprendimo kelius. Kiekviena šeima unikali. Kiekviena jų individualiai išgyvena stresą, turi skirtingas galimybes, moralines nuostatas, kultūrinius įpročius. Svarbiausia sudaryti sąlygas, kad šeima turėtų atsakomybę už savo gyvenimą, gerinti tėvų kompetencijos jausmą. Žinios ir įgūdžiai padeda mobilizuoti šeimos jėgas ir galimybes. Labai svarbi specialistų ir tėvų partnerystė.

Informacija padeda įgalinti tėvus. Vykdomas tėvų mokymas apie raidos sutrikimus: mokomosios paskaitos, literatūros pateikimas,  tėvų paramos grupės. Taikoma tėvų grupinė ir individuali psichorelaksacija.

Informacija atnaujinta 2020 04 30