Kontaktai

Radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė  Eglė Stašienė, tel. (8 5) 272 05 75, el. p. egle.stasiene@santa.lt

Ultragarsinės diagnostikos poskyrio tel. (8 5) 272 01 73

Registracija rentgeno tyrimams atlikti tel. (8 5) 272 05 70, kompiuterinės tomografijos tyrimams – tel. (8 5) 272 05 75, magnetinio rezonanso tyrimams – tel. (8 5) 249 24 52, mob. tel. 8 686 323 74 darbo dienomis 7-14 val.

Registracija ultragarsiniam tyrimui (echoskopijai) atlikti – Vaikų konsultacijų poliklinikos tel. (8 5) 272 05 68 darbo dienomis 7-17 val.

Informacija atnaujinta 2019 10 03

Apie skyrių

Radiologijos skyrius atlieka stacionarinių ir ambulatorinių pacientų diagnostinius tyrimus. Teikiamos II ir III lygio radiologijos paslaugos pacientams iš visos Lietuvos.

Radiologijos skyrius įkurtas 1978 m. Nuo 2012 m. skyriuje siekiant optimizuoti radiologinės tarnybos darbą, įkurtas Ultragarsinės diagnostikos poskyris.

Kas yra pediatrinė radiologija?

Pediatrinė radiologija – radiologijos sritis, tirianti vaikus nuo gimimo iki 18 metų. Esminis jos skirtumas – glaudesnis santykis su pacientu ir jo tėvais ar įstatyminiais atstovais. Darbui su vaikais reikia daugiau kantrybės, laiko, atidumo, profesionalumo ir tikslumo. Tyrimų metodai turi būti optimizuoti, nes reikia dirbti greitai ir tiksliai. Taikomi specialūs protokolai, ypač tyrimams su jonizuojančia spinduliuote. Tyrimų algoritmas sukurtas atsižvelgiant ir į radiacinę saugą.

Dažniausias ir paprasčiausias rutininis radiologinis tyrimas – priekinė krūtinės ląstos rentgenografija. Esminio skirtumo dėl atlikimo technikos nėra, tačiau atsižvelgiant į paciento amžių, svorį, gebėjimą vykdyti komandas skiriasi fiksuojamų priemonių skaičius, taip pat ta aplinkybė, ar nuotrauka bus atlikta kvėpuojant ar sulaikius kvėpavimą.

Vaikų ligoninėje atliekami dažniausiai tik vaikams reikalingi specialūs tyrimai – kojų ilgio rentgenografija, mechaninės ašies, viso stuburo stovint skoliozės stabilumui įvertinti ir kt.

Pagal susirgimą ir indikacijas pirmenybė teikiama tyrimams be jonizuojančios spinduliuotės – ultragarsiniam ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams. Kuo mažesnis vaikas, tuo jis jautresnis jonizuojančiai spinduliuotei, todėl nė vienas radiologinis tyrimas Vaikų ligoninėje neatliekamas be klinicisto siuntimo.

Gydytojų radiologų bei radiologijos technologų pareiga atlikti kuo geresnės kokybės tyrimą, t.y. taip optimizuoti parametrus, kad būtų kuo mažesnė apšvita, bet nenukentėtų kokybė.

Atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą pacientų apšvita mažinama optimizuojant kompiuterinės tomografijos procedūrų protokolų parametrus. Optimizuojama skenavimo sritis. Vaikų ligoninės eksploatuojamame kompiuterinės tomografijos aparate yra CARE Dose programa, taip pat papildomai įdiegta IRIS (Iterative reconstruction in image space) programa, kuri leidžia smarkiai sumažinti pacientų apšvitą, ypač atliekant daugiafazius ir kontrolinius tyrimus.

Šiuo metu didžioji dalis ligoninės turimų rentgeno aparatų – skaitmeniniai, todėl taikomi ne tik pediatrijai skirti protokolai, bet ir patys aparatai geba automatiškai parinkti parametrus pagal vaiko amžių bei svorį. Kompiuterinės tomografijos tyrimai taip pat atliekami adaptuotais vaikų amžiui protokolais. Be to, šiuolaikiniai aparatai turi CARE Dose funkciją, kuri pagal topogramą kiekvienam pacientui parametrus parenka individualiai. Naujausiuose kompiuteriniuose tomografuose įdiegiama papildomai interaktyvių rekonstrukcijų programa. Periodiškai tikrinami parametrai, glaudžiai bendradarbiaujama su Radiacinės saugos centru.

Jei reikia atlikti tyrimą, kuriam bus panaudota jonizuojanti spinduliuotė, apie tai pacientus ir juos lydinčius asmenis informuoja klinicistai. Tėvai ar įstatyminiai atstovai turi pasirašyti sutikimą tyrimui. Kokia tyrimo atlikimo ar neatlikimo rizika, paaiškina gydytojas klinicistas. Gydytojas radiologas informuoja apie gaunamą apšvitą ir kaip dažnai galima kartoti tyrimą. Jei kyla papildomų klausimų, atsakoma žodžiu. Prie visų radiologinės diagnostikos kabinetų yra informaciniai stendai, kuriuose pateikiama vaizdinė informacija apie radiaciją, medicininę apšvitą, saugos priemones, apšvitos dozes ir kt.

Ilgų tyrimų, tokių kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), priimtinumas labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Iki 3-5 metų vaikams tyrimai atliekami taikant bendrinę nejautrą. Nuo 3-5 iki 7 metų vaikams parengta tokia taktika:

  • Supažindinama su procedūra.
  • Leidžiama stebėti procedūrą.
  • Paaiškinama, kaip viskas vyksta, ko galima tikėtis.
  • Leidžiama šalia dalyvauti tėveliams (ypač atliekant MRT).
  • Leidžiama turėti su savimi mėgstamus žaislus (jei jie nedaro įtakos tyrimo kokybei).
  • Parenkamas protokolas, kuris kiek galima daugiau sutrumpina procedūros laiką.

Šiuo metu mūsų šalyje yra du specializuoti pediatrinės radiologijos skyriai: Klaipėdos vaikų ligoninėje ir Vaikų ligoninėje Santariškese. Vaikų ligoninėje 2015 m. buvo atlikta 65 061 (2014 m. – 59 984) rentgenografija, 1872 (2014 m. -1568) kompiuterinės tomografijos tyrimai, 2003 (2014 m. – 2605) magnetinio rezonanso tyrimai, 32 662 (2014 m. – 34189) ultragarsinės diagnostikos tyrimai.

Naujausia aparatūra – Vaikų ligoninei 2015 m. nupirktas 1.5 T galingumo magnetinio rezonanso tomografijos aparatas su galimybe atlikti tyrimus taikant bendrinę nejautrą. Palengvėjo archyvavimas – yra PACS sistema, diegiama elektroninė ligos istorija.

Visa skyriaus turima apratūra

  • Keturi stacionarūs rentgeno aparatai, trys – skaitmeniniai
  • Keturi C lankai (trys operacinėje, vienas – Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriuje)
  • Septyni kilnojami rentgeno aparatai (trys – Pediatrijos centre)
  • Vienas kompiuterinės tomografijos aparatas (64 sluoksnių)
  • Magnetinio rezonanso tomografijos 0.35 T aparatas
  • Trys lazeriniai rentgeno nuotraukų spausdintuvai
  • Panoraminis rentgeno aparatas
  • Dentalinis rentgeno aparatas
  • Trys skaitmeniniai spausdintuvai
  • PACS sistema
  • Trys kompiuteriniai radiografai
  • 1.5 T magnetinio rezonanso tomografijos aparatas

Ultragarsinės diagnostikos poskyris

Šiame poskyryje atliekama ultragarsinė diagnostika (echoskopija, sonoskopija), skirta organų anatominių, struktūrinių pakitimų diagnostikai. Funkciniai sutrikimai nėra vertinami ultragarsu, todėl echoskopija netinka įvairių organų veiklos (funkcijos) tyrimui.

Ultragarsinis tyrimas pateikia tyrimo išvadą. Neretai randami pakitimai būna nespecifiniai, galimi įvairių ligų ar būklių atveju, juos vertinti reikia kartu su ligos simptomais bei kitais tyrimais, todėl ligos diagnozę nustato ir gydymą paskiria ne gydytojas echoskopuotojas, o pacientą gydantis gydytojas.

Informacija atnaujinta 2019 05 08

Vadovas

Eglė Stašienė

E.StasieneGydytoja radiologė

1992 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos studijas, 1995 m. baigė bendrosios pediatrijos rezidentūrą ir įgijo pediatro kvalifikaciją, 1997 m. baigė antrinę radiologijos rezidentūrą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos centre ir įgijo gydytojo radiologo kvalifikaciją.

1996-1997 m. dirbo gydytojo asistente Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, nuo 1997 m. dirba gydytoja radiologe Vaikų ligoninės Radiologijos skyriuje, nuo 2008 m. yra  šio skyriaus vedėja.

2015 m. dalyvavo Europos pediatrinės radiologijos asociacijos 2015 m. kongrese Grace  (Austrija), skaitė  pranešimą „Vaikų radiologinių tyrimų ypatumai” praktinėje-mokslinėje konferencijoje „Radiologija 2015″, 2016 m. skaitė pranešimą „Vaikų tuberkuliozės radiologiniai ypatumai” mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Kasdienė gydytojo praktika 2016: vaikų kvėpavimo organų ligos”.

Yra Lietuvos radiologų asociacijos, Lietuvos radiologų asociacijos valdybos (nuo 2008 m.), Radiologinės tarnybos optimizavimo prie SAM darbo grupės (nuo 2014m.) narė.

Profesinio domėjimosi sritis: pediatrinė radiologija (daugiausia kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas) onkologijoje, neurologijoje, ortopedijoje.

Mokslinių publikacijų sąrašas:

  1. K. Trainavičius, E. Stašienė. Krūtininė inksto distopija. Sveikatos mokslai, 2012,6.
  2. I. Adomaitienė, A. Metlova, E. Stašienė, A. Samuilis, K. Trainavičius. Vaikų solidinių pseudopapilinių kasos navikų radiologinė diagnostika  (apžvalga ir dviejų atvejų pristatymas). Sveikatos mokslai, 2012,6.
  3. I. Adomaitienė, E. Stašienė, J. Dementavičienė, R. Adomaitis, G. Verkauskas. Vaikų inkstų ir šlapimo takų kompiuterinės tomografijos tyrimų optimizavimas: Europos pediatrinės radiologijos draugijos  (ESPR) ir Europos uroradiologijos draugijos (ESUR) rekomendacijų apžvalga ir taikymas praktikoje. Sveikatos mokslai. 2012,6.
  4. D. Galvydienė, J. Grybauskaitė-Rudalevičienė, K. Saniukas, E. Stašienė. Čiurnos kaulų koalicijų diagnostika ir gydymo rezultatai.  Medicinos teorija ir praktika. 2013 – T.19 (Nr.2).

Pranešimai konferencijose:

  1. „Šiuolaikiniai radiologiniai tuberkuliozės diagnostikos metodai“, 2012 03 28.
  2. „Giliųjų venų trombozės radiologinė diagnostika“, 2012 m. vaikų onkohematologų konferencija.
  3. „Radiologinė trombozių vizualizacija“ 2012 10 25.
  4. E. Stašienė, J. Vaičiulienė. „Smilkinkaulių KT diagnostika” 2013 02 06.
  5. Polianskis M., Mickelevic V., Stasiene E., Byckova J., Lesinskas E. Cochlear implantation in inner ear malformations. 6TH Baltic ENT Congress (stendinis pranešimas).
  6. Adomaitiene I., Cerniauskaite R.,Stasiene E. Children chest trauma ultrasound. ESPR 2015, Gracas, Austrija (stendinis pranešimas).
  7.  Adomaitiene I.,Cerniauskaite R., Stasiene E, Cerkauskiene R. Radiological diagnosis of systemic oxalosis: case report of primary hyperoxaluria type I. Theory and Practice in Medicine, 2015 – T. 21 (Nr. 4.1), 483–486 p.
  8. Adomaitiene I.,Cerniauskaite R., Stasiene E, Zukauskiene O., Augaitiene V. Practical approach to chest trauma ultrasound in children. ECR 2016, Viena, Austrija (stendinis pranešimas).

Informacija atnaujinta 2017 12 05

Paslaugos

Radiologijos skyriuje atliekama:

  • Rentgenografinė diagnostika, t.y. atliekamos ir vertinamos įvairių anatominių sričių rentgenogramos.
  • Rentgenoskopinė diagnostika, t.y. stacionaro sąlygomis atliekamos virškinamojo trakto ir urogenitalinės sistemos rentgenoskopijos.
  • Kompiuterinė tomografija (KT). Atliekamas nuodugnus, įvairias sritis apimantis radiologinis KT ištyrimas visų amžiaus grupių pacientams stacionaro ir ambulatorinėmis sąlygomis.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Atliekama galvos, stuburo, mažojo dubens bei sąnarių MRT visų amžiaus grupių pacientams stacionaro ir ambulatorinėmis sąlygomis.

Pastabos

  • KT ir MRT tyrimai mažiems vaikams taikant bendrąją nejautrą, atliekami tik stacionaro sąlygomis.
  • KT ir MRT tyrimai ambulatorinėmis sąlygomis (ir vaikams, ir suaugusiesiems) su II ar III lygio specialisto siuntimu atliekamos nemokamai. Neturintiems siuntimo teikiamos mokamos paslaugos.
  • Pacientui pageidaujant įsigyti vaizdinę radiologinių tyrimų medžiagą (pvz., nuotrauką, CD įrašą ), ji suteikiama sumokėjus už paslaugą pagal ligoninėje galiojančius įkainius.

 Ultragarsinės diagnostikos poskyryje atliekama:

  • Vidaus organų (kepenų, tulžies pūslės, kasos, blužnies, inkstų, pilvo limfmazgių) echoskopija.
  • Kaklo smulkiųjų organų (skydliaukės, kaklo limfmazgių, seilių liaukų) echoskopija.
  • Uropoetinės sistemos (inkstų, šlapimo pūslės) echoskopija.
  • Dubens – lyties organų echoskopija:

* mergaitėms – gimdos, kiaušidžių, šlapimo pūslės, dubens, kirkšnių limfmazgių;

* berniukams – kapšelio, sėklidžių, šlapimo pūslės, dubens, kirkšnių srities.

  • Krūtų (krūtų, pažastų ir viršraktikaulinių limfmazgių) echoskopija.
  • Neurosonografija (naujagimių ir kūdikių galvos smegenų echoskopija).
  • Kraujagyslių echoskopija.
  • Paviršinių darinių echoskopija.
  • Širdies echoskopija (kardioechoskopija).

Stacionariniams ligoniams atliekamos ultragarsu kontroliuojamos intervencinės procedūros (biopsijos).

Kaip pasiruošti tyrimui?

Tyrimo kokybei ir informatyvumui turi reikšmės ligonio parengimas. Prieš tiriant pilvo organus, pageidautina, kad vaikas būtų nemaitintas 6 val. iki tyrimo (kūdikiai – 3 val.). Kartais gali būti kitokių terminų (pagal indikacijas tyrimui) – apie tai turi informuoti tyrimą skiriantis gydytojas. Reikia pagal galimybes išvalyti žarnyną nuo dujų ir turinio, nes dujos gali „paslėpti“ galimus pakitimus.

Tiriant šlapimo takus ar dubens organus, pageidautina, kad vaikas būtų nepasišlapinęs.

Skydliaukės, seilių liaukų, sėklidžių, krūtų ar paviršinių darinių tyrimui, taip pat neurosonografijai ir kardioechoskopijai pasiruošimas nereikalingas. Echoskopija nėra tinkama gerklės, skrandžio, žarnyno, plaučių ar kaulų ligų diagnostikai.

Ultragarsinis tyrimas nėra žalingas, jį galima dažnai kartoti.

Informacija atnaujinta 2017 11 30

Personalas

Skyriaus vedėja – gydytoja radiologė Eglė Stašienė

Gydytojai radiologai:

Andrej Krasavcev
Arijanda Neverauskienė
Gintaras Michailovas
Irina Adomaitienė
Natalja Nepomniaščaja
Rozalija Černakova
Vladislav Mickelevič
Marius Urbonas
Rytis Marozas
Reda Černiauskaitė

Ultragarsinės diagnostikos poskyris

Andrius Čekuolis, gydytojas vaikų chirurgas-echoskopuotojas
Rasa Augustinienė, gydytoja echoskopuotoja, vaikų ligų gydytoja
Arūnas Stukas, gydytojas echoskopuotojas, vaikų ligų gydytojas
Arūnas Antanas Malikėnas, gydytojas echoskopuotojas (širdies echoskopijos), vaikų ligų gydytojas
Rymanta Gudaitienė, gydytoja neonatologė, gydytoja echoskopuotoja, vaikų ligų gydytoja
Olga Žemaitienė, gydytoja echoskopuotoja
Halina Mikšo, gydytoja echoskopuotoja, vaikų ligų gydytoja
Loreta Pečiulienė, gydytoja echoskopuotoja, vaikų ligų gydytoja
Dalia Puidokienė, gydytoja echoskopuotoja, vaikų ligų gydytoja
Jūratė Šimonelienė, gydytoja echoskopuotoja, vaikų ligų gydytoja
Rita Brazdeikytė, gydytoja echoskopuotoja
Milda Bareikė, medicinos fizikė

Informacija atnaujinta 2018 05 24