Vyresn. gydytoja anesteziologė – reanimatologė Danguolė Ruževičienė

Vyresn. slaugos administratorė Nataša Vilutienė

Konsultuoja:

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai: Giedrė Juškėnienė, Tomas Aukštikalnis, Odeta Rašimaitė

Psichologė Dovilė Mikučionytė

Socialinė darbuotoja Gerda Maslauskaitė

Informacija atnaujinta 2019 05 15

Į Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos kliniką ligoniai registruojami Vaikų konsultacijų poliklinikos telefonu (8 5) 272 05 70 7-17  val. darbo dienomis.

Norėdami išsamesnės informacijos, skambinkite į Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos kliniką mob. tel. 8 626 67288, I-IV  8-15 val. arba rašykite el. p.  danguole.ruzeviciene@santa.lt

Informacija atnaujinta 2019 10 03

SKAUSMO GYDYMAS

Teikiamos specializuotos, ūmaus užsitęsusio ir lėtinio vaikų skausmo gydymo paslaugos įvairaus amžiaus vaikams, skiriamas. koreguojamas jau anksčiau nespecializuotas skausmo gydymo paslaugas teikiančių specialistų paskirtas gydymas.

Į kliniką dėl ambulatorinio gydymo galima registruoti vaikus, kenčiančius dėl:

• lėtinių galvos skausmų: migrenos, įtampos tipo, klasterinių skausmų;
• lėtinių pilvo skausmų;
• potrauminių lėtinių skausmų (pvz., galvos skausmo);
• fibromialgijos;
• kompleksinio regioninio skausmo sindromo (CRPS);
• vaistų sukeltų galvos skausmų;
• neuropatinių skausmų;
• somatoforminių skausmo būklių;
• lėtinių skausmų, kuriuos sukėlė įvairios lėtinės ligos, joms esant remisijos fazės, kai: 1. skausmas trunka ilgiau negu mėnesį, skausmo priežastis yra nustatyta, vaikas gydomas dėl skausmą sukėlusios ligos, tačiau skausmas išlieka vidutinio stiprumo arba labai stiprus, vertinant pagal skausmo skales ir ženkliai trikdo jo gyvenimo kokybę; 2. vaikas yra išsamiai ištirtas, tačiau skausmo priežastis lieka neaiški ir ankstesnis, ne trumpesnis nei trijų mėnesius skausmo gydymas buvo neefektyvus;  3. klinikoje dirba gydytojas anesteziologas, vaikų fizinės reabilitacijos gydytojas, vaikų psichologas, medicinos slaugytoja.

Vaiko skausmą įvertina ir parenka tinkamus kiekvienam atvejui gydymo metodus gydytojas anesteziologas, gydantis vaikų lėtinius skausmus. Tai gali būti gydymas vaistų deriniais, fizioterapija, kineziterapija, skiriant psichologo pagalbą.

Psichologas, kurio specializacija yra vaikų lėtinio skausmo valdymas, gali padėti vaikams ir jų šeimoms ugdyti gebėjimus susidoroti su skausmu. Tam taikomi kognityviniai elgesio metodai, pavyzdžiui, atsipalaidavimo technikos, veiksmingos mažinant skausmą. Psichologas taip pat dirba su vaikais ir šeimomis, siekdamas padėti padidinti vaiko suinteresuotumą veikti (t.y. eiti į mokyklą, bendrauti su bendraamžiais, vėl grįžti prie veiklos, kuria užsiėmė prieš atsirandant skausmui).

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, bendraudamas su pacientu bei jo tėvais, parenka ir skiria įvairias fizinės reabilitacijos programas, kurios dažnai yra vienos iš veiksmingiausių daugiaprofilinės (daugiadalykės) terapijos metodų.

Medicinos slaugytoja dirba su visa skausmo valdymo komanda, padeda ligoniui ir jo tėvams išsiaiškinti gydant iškilusius klausimus.

Kaip organizuojamas ambulatorinis skausmo gydymas?

Į Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos kliniką ligonius siunčia juos gydantys gydytojai, prieš tai susisiekę su klinikos darbuotojais. Ligonio tėvai registruoja vaiką į Vaikų ligoninės Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos kliniką bendrąja tvarka. Klinikos administratorė susisiekia su ligonio tėvais ir išsiunčia elektroniniu paštu klausimynus, galvos skausmo dienoraščius, kuriuos prieš atvykdami pacientai ir jų tėvai turėtų užpildyti ir atsiųsti klinikai. Gavę užpildytus klausimynus bei dienoraščius, klinikos darbuotojai pakviečia pacientą sutartu laiku į pirmąjį susitikimą. Atvykstant į susitikimą būtina turėti gydančio gydytojo siuntimą bei visų atliktų tyrimų, siekiant išaiškinti skausmo priežastį, išrašus.

Ligoniai, jei tai būtina, gali būti papildomai tiriami arba siunčiami konsultuotis pas atitinkamų sričių specialistus. Jeigu tai įmanoma, ligoniams skausmo gydymas gali būti paskirtas ar pakoreguotas jau gaunamas per pirmąjį vizitą. Kiekvieno vizito pabaigoje rekomendacijos tolesniam gydymui siunčiamos ligonį gydančiam gydytojui.

PALIATYVIOSIOS PAGALBOS PASLAUGŲ TEIKIMAS IR KOORDINAVIMAS VAIKAMS, SERGANTIEMS PAVOJINGOMIS GYVYBEI, NEPAGYDOMOMIS, PROGRESUOJANČIOMIS LIGOMIS

Paliatyviosios pagalbos tikslai:

• mažinti pacientų fizines kančias ir (ar) jų išvengti;
• tiksliai nustatyti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti;
• nustatyti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas;
• pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę;
• padėti paciento šeimai ir (ar) jo artimiesiems netekties laikotarpiu.

Kas yra paliatyvusis pacientas?

1. 1. 1. Vaikų ligoninės įvairių skyrių pacientai, sergantys sunkiomis, progresuojančiomis, gyvenimą trumpinančiomis ligomis, kai  intensyvi  terapija ir aktyvus gydymas  yra baigtas, tačiau išlieka sindrominio gydymo, gyvybės palaikomųjų priemonių poreikis.
      2. Iš namų atvykstantys pacientai:
   • sergantys sunkiomis nepagydomomis ligomis, kai kyla ligos komplikacijų;
   • kurių gyvybei gresia pavojus, tačiau prognozė nėra apibrėžta (pvz., įgimtos vystymosi anomalijos, anoksinis smegenų pažeidimas);
   • sergantys lėtinėmis mirtinomis ir progresuojančiomis ligomis, kai priešlaikinė mirtis neišvengiama, tačiau prognozuojama atokiuoju periodu,  skiriant tam tikras palaikomąsias priemones, pvz., ilgalaikę dirbtinę plaučių ventiliaciją (IDPV);
   • turintys pirminės sveikatos priežiūros gydytojo išduotą siuntimą paliatyviosioms paslaugoms teikti. Šiems ligoniams iš karto gali būti pradedamos teikti  paliatyviosios paslaugos, prieš tai netaikant aktyvaus gydymo.

Konkrečios indikacijos paliatyviosioms paslaugoms teikti yra nurodytos Paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo suaugusiesiems ir vaikams aprašo 1 priede (žr. Naudingos nuorodos). Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neribojant šių paslaugų teikimo trukmės.

Gerėjant sunkių ligonių išgyvenamumui, daugėja pacientų, kuriems pagrindinė paliatyviosios pagalbos problema yra dirbtinai palaikomi atviri kvėpavimo takai ir kvėpavimo funkcija, taikant ilgalaikę pagalbinę ar nuolatinę dirbtinę plaučių ventiliaciją (IDPV) aparatu, palaikančiu gyvybines funkcijas. Šių pacientų pagrindinė liga dažniausiai yra nepagydoma, būklė negrįžtama, o neretai progresuojanti, ir pagalbinius kvėpavimo metodus jiems reikia taikyti ne tik stacionare, bet ir namuose, užtikrinant ilgalaikę pacientų priežiūrą ir pagalbą.

Paliatyvioji pagalba su dirbtine plaučių ventilliacija (IDPV) pacientams teikiama esant šioms indikacijoms:

1. 1. • Kol bus sukomplektuota reikiama aparatūra ir slaugos priemonės, užtikrinančios  saugų tolesnį  gydymą, slaugą namuose ir kol ventiliuojamo ligonio slaugos bei priežiūros bus apmokyti paciento artimieji.
      • Pacientams, jau turintiems reikiamą aparatūrą dirbtinei plaučių ventiliacijai, kad būtų pagal numatytą planą įvertinama jų sveikatos būklė, atliekami reikiami tyrimai, pakeičiamos tracheostomos ar gastrostomos, peržiūrimi ventiliacijos parametrai keičiantis paciento gyvybinėms funkcijoms, sudaromas ambulatorinės (dienos stacionaro ar stacionarinės pagalbos) paliatyviosios pagalbos planas.
      • Stacionare paliatyviosios pagalbos paslaugas pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas, t. y. specialistų komanda. Specialistų komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į specialistų komandą gali būti įtraukti ir kiti reikiami specialistai.

Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo tvarka 

Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos Sveikatos apsaugos ministro 2018 12 21 įsakymo Nr. V-1488, kuris įsigaliojo 2019 05 01, numatyta tvarka. Pagal naująjį Paliatyviųjų paslaugų teikimo aprašą nebereikia, kad diagnozės būtų patvirtintos gydytojų konsultacinės komisijos medicinos dokumentacijoje, pakanka gydančio gydytojo siuntimo paliatyviosioms paslaugoms gauti.

Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, užpildydamas formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formos patvirtinimo“ (forma Nr. 027/a).

Naudingos nuorodos dėl paliatyviųjų paslaugų vaikams teikimo:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f7c4f6e01f0c11e9875cdc20105dd260

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a31e2a3146b811e88151f16ae94c33e2

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e7d9fb4063f511e8b7d2b2d2ca774092

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/bfbb7670f15811e89d4ad92e8434e309

Informacija atnaujinta 2019 05 15

 Skausmą patiriančių ligonių  konsultavimas ir gydymas

Kiekvienos gydymo įstaigos šūkis turėtų būti LIGONINĖ – BE SKAUSMO, o vaikų gydymo įstaigoms tai ypač aktualu, todėl Vaikų ligoninėje 2014 m. spalio 1 d. buvo įkurta Vaikų skausmo klinika, kurios tikslas padėti vaikams, kenčiantiems įvairaus pobūdžio skausmus, kontroliuojant jų patiriamą skausmą, pagerinti jų gyvenimo kokybę, grąžinti į buvusį visavertį gyvenimą. Dažnai tokie vaikai kenčia ne tik lėtinį skausmą, bet ir turi sunkių šios problemos pasekmių. Juos neretai kamuoja depresija, socialinė atskirtis, jie praleidžia pamokas mokykloje ar netgi jos nelanko.

Daugelyje pasaulio šalių vaikų skausmo klinikos veikia ne vienerius metus, o Lietuvoje – tai pirmoji klinika, teikianti paslaugas vaikams, patiriantiems įvairius skausmus.

VIDEO KAIP SUPRASTI SKAUSMĄ ir KĄ DARYTI

Informacija atnaujinta 2017 12 05