Laimutė Strupienė
Vaikų ligų gydytoja, gydytoja neurologė
Vaikų ligų gydytoja, gydytoja neurologė
Gydytoja anesteziologė-reanimatologė
1985 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos specialybę, 1986 m. – Vaikų ligoninės internatūrą. Nuo 1987 m. – Vaikų ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė. 1993–1995 m. Vilniaus aukštesniojoje medicinos seserų mokykloje (dabar Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas), anesteziologijos- reanimatologijos dėstytoja.
Nuo 2011 m. Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos rezidentų vadovė. Nuo 1995 m. Vaikų ligoninės gydytoja endoskopuotoja. Nuo 2013 m. Vaikų ligoninės Vaikų skausmo ir paliatyviosios pagalbos klinikos vyresnioji gydytoja anesteziologė-reanimatologė.
Kvalifikaciją kėlė 2014 m. Izraelio Šneiderio vaikų medicinos centro Vaikų lėtinio skausmo klinikoje ir Vokietijos Vaikų skausmo centre, Karolinskos (Švedija) universiteto ligoninės Skausmo centre.
Yra Lietuvos skausmo gydytojų asociacijos narė, Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos narė.
Profesinio domėjimosi sritys: lėtinio vaikų skausmo gydymas, vaikų paliatyvioji pagalba.
Mokslinių publikacijų sąrašas:
Informacija atnaujinta 2017 12 05
Vaikų ligų gydytoja
1979 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pediatrijos specialybę. 1980-1985 m. ėjo mokslo darbuotojos pareigas Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinių tyrimų instituto Pediatrijos skyriuje, 1985-1991 m. – Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos apsaugos mokslinių tyrimų instituto Klinikinių mokslinių tyrimų skyriuje, 1991-1998 m. Vilniaus respublikinės universitetinės vaikų ligoninės Klinikinių mokslinių tyrimų skyriuje, 1998-2002 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Pediatrijos centre, nuo 2002 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje.
Nuo 2013 m. dirba Vaikų ligoninės Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriuje vaikų ligų gydytoja.
Kvalifikaciją kėlė: 1983 m. Centriniame traumatologijos ir ortopedijos mokslinių tyrimų institute (CITO), 1985 m. Mokslų akademijos Reumatologijos institute, 1986 m. Mokslų akademijos Genetikos institute Maskvoje; 1998 m. ir 2013 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje, 2004 m. Paryžiaus universiteto ligoninėje Hopital Necker-Enfants Malades Paryžiuje, 2006 m. – Heidelbergo universiteto Vaikų ligų klinikoje Heidelberge, 2008 m. Freiburgo universiteto Vaikų ligų klinikos Klinikinių tyrimų centre Freiburge, 2000 ir 2013 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos klinikoje.
1985 m. apgynė biomedicimos mokslų daktaro disertaciją „Vaikų jungiamojo audinio mažasimptomių displazijų dažnis, klinika ir sąnarių pakenkimo ypatumai“.
Dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos moksliniame tiriamajame darbe „Vaikų ligų, traumų ir įgimtų anomalijų priežasčių ir pasekmių reguliavimas“.
Yra Lietuvos pediatrų, Vilniaus pediatrų, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos,
Lietuvos vaikų kardiologų, Lietuvos neurofiziologų draugijų ir Lietuvos reumatologų asociacijos narė, taip pat Baltijos šalių medžiagų apykaitos ligų specialistų grupės (Baltic Metabolic Group) ir Įgimtų medžiagų apykaitos ligų tyrimų draugijos (Society for the Study of Inborn Errors of Metabolism (SSIEM) narė.
Profesinio domėjimosi sritys. Vaikų medžiagų apykaitos ligos; nervų ir raumenų sistemas pažeidžiančios medžiagų apykaitos ligos; vaikų paveldimos jungiamojo audinio ir nervų-raumenų ligos.
Mokslinių publikacijų sąrašas:
1. Skerlienė B. Neurometabolinės ligos. Knygoje: Klinikinė neurologija / moksl. red. V.Budrys. Vilnius. UAB „Vaistų žinios”, 2009.
2. Skerlienė B. Emergency management of the inborn errors of intermediary metabolism. Vaikų pulmonologija ir alergologija 2011, t. 14, nr. 1.
3. Sakalauskaitė L, Skerlienė B. Peculiarities of hyperammonemia and its treatment in children with primary and secondary urea cycle enzyme deficiency. Pediatric Critical Care Medicine. 2011, Vol. 12, no. 3.
4. Skerlienė B. Barth sindromas – įgimtas kardiolipino struktūros defektas. Reumatologija 2009, nr. 3.
5. Skerlienė B. Įgimtų medžiagų apykaitos ligų, pasireiškiančių metabolinėmis krizėmis, diagnostikos ir gydymo ypatumai. Pediatrija. 2012, nr. 1.
6. Skerlienė B. Retas įgimtas kardiolipino struktūros defektas padeda atskleisti dažnų ligų patogenezę. Laboratorinė medicina. 2012, t. 14, nr. 2.
7. Skerlienė B, Kinčinienė O, Lehnert W. Širdį veikiančių glikozidų ir antiaritminių vaistų skyrimas vaikams, sergantiems įgimtomis mitochondrinės riebalų rūgščių oksidacijos ligomis, esant metabolinėms krizėms. Laboratorinė medicina. 2012, t. 14, nr. 1.
8. Skerlienė B. Vaikų ir paauglių rabdomiolizės priežastys. Reumatologija 2012, nr.6.
9. Skerlienė B, Grikinienė J, Abelytė R, Sereikė I. Polyneuropathy in children with inborn errors of metabolism. Neurologijos seminarai. 2013, t. 17, priedas nr. 1.
Informacija atnaujinta 2019 05 28
1982– 1988 m. dirbo vaikų ligų gydytoju, 1989-1992 m. – jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, nuo 1993 m. – vaikų ligų gydytojas, echoskopuotojas Vaikų ligoninėje.
Kvalifikaciją kėlė stažuotėse Varšuvoje (Lenkija), Maskvoje (Rusija), Niurnberge (Vokietija), kvalifikacijos kėlimo kursuose ir konferencijose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Olandijoje, Austrijoje, Ispanijoje.
Yra Lietuvos pediatrų, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos, Raumenų ir skeleto ultragarsinės diagnostikos draugijų, Lietuvos ultragarso, Europos ultragarso asociacijų narys.
Informacija atnaujinta 2017 12 05
Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja, gydytoja anesteziologė – reanimatologė
Vaikų gastroenterologė
1987 m. baigė Kauno medicinos institutą, 1988 m. – pediatrijos pirminę rezidentūrą. 1994 m. įgijo vaikų gastroenterologo kvalifikaciją. Nuo 1994 m. dirba Vaikų ligoninėje vaikų gastroenterologe.
Dalyvauja mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.
Yra Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos narė.
Informacija atnaujinta 2017 12 05
Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas (gydytojas otorinolaringologas)
Dirba gydytoju otorinolaringologu 25 metus. Stažavosi Vokietijoje, Prancūzijoje.
1988 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Neurosensorinis komponentas esant įvairioms kondukcinio prikurtimo formoms“.
Monografijų bendraautoris: „Otorinolaringologijos vadovas. I tomas. Audiologijos pradmenys“, 550 psl.; „ Otorinolaroingologijos vadovas. II tomas. „Otologijos pradmenys”, 600 psl.; „Otorinolaringologijos vadovas. III tomas. „Rinologijos pradmenys”, 550 psl. (kartu su dr, J. Martinkėnu), 2010 m.
Informacija atnaujinta 2017 12 05
1990 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir įgijo pediatro specialybę. Nuo 1990 m. dirba Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pagrindinėse pareigose. Yra sukaupusi ilgametę patirtį teikdama skubią pagalbą Pediatrijos centre gydomiems pacientams.
Profesinio domėjimosi sritys: vaikų infekcinės ligos ir jų diagnostika.
Informacija atnaujinta 2017 11 23
Gydytoja vaikų chirurgė – endoskopuotoja
Gydytoja otorinolaringologė, audiologė
1989 m. baigė Kauno medicinos institutą, 1993 m. – Kauno akademinėse klinikose otorinolaringologijos rezidentūrą. Ausų ligų diagnostikos bei gydymo klausimais ne kartą stažavosi Švedijoje Lund universiteto ligoninėje, įsisavino naujas klausos tyrimo metodikas. Dalyvavo klausos tyrimo metodų Europoje standartizacijos projekte Roterdame, Amsterdame. Kėlė kvalifikaciją šiuolaikinės klausos reabilitacijos klausos aparatais, kochlearinės implantacijos klausimais Danijoje, Austrijoje, Italijoje. Dalyvavo žmonių su intelekto sutrikimais klausos tyrimų metodologijos bei reabilitacijos kursuose Austrijoje. Vokietijoje Dahme-Spreewald Achenbach ligoninėje ne kartą stažavosi endonasalinės bei endauralinės chirurgijos klausimais. Nuo 2003 m. yra Lietuvos specialiosios olimpiados sveikos klausos programos vadovė. Savo klinikinėje praktikoje naudoja šiuolaikinius ausų-nosies-gerklės ligų diagnostinius, konservatyvius bei chirurginius gydymo metodus.
2003 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema: „Kalbinės audiometrijos laisvame lauke kiekybinis vertinimas, reabilituojant ligonius, sergančius neurosensoriniu prikurtimu“.
Paskelbė daugiau nei 20 mokslinių publikacijų. Skaito pranešimus Lietuvos bei tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Mokslinių tyrinėjimų bei profesinio domėjimosi sritys: ausies ligų diagnostika, gydymas, klinikinė audiologija, pediatrinė audiologija, konservatyvios bei chirurginės klausos reabilitacijos kiekybinis vertinimas, geriatriniai klausos neįgalumo aspektai, sveika lavinta ir nelavinta klausa, aklų žmonių klausa, žmonių su intelekto sutrikimais otologinės patologijos ypatumai, prikurtusių žmonių gyvenimo kokybės kiekybinis vertinimas.
Informacija atnaujinta 2017 12 05