Anafilaksinis šokas: gyvybei pavojinga alerginė reakcija. Ką turėtume žinoti?

„Apie itin sunkias alergines reakcijas ir skubią pagalbą joms ištikus turime žinoti visada. Tačiau pavasarį turėtume būti itin dėmesingi: prasideda medžių žydėjimas, ima skraidyti vabzdžiai, taigi alergijas sukeliančių veiksnių padaugėja“, – sako VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė. Anafilaksija – labai sunki sisteminė alerginė reakcija, kuri pažeidžia dvi ir daugiau organų sistemas: odos, virškinimo, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių. Anafilaksija yra labai pavojinga, nes gali baigtis mirtimi.

Kas sukelia anafilaksines reakcijas?

Tokias sudėtingas organizmo reakcijas gali sukelti maistas, vaistai, vabzdžių įgėlimas, kai kuriais atvejais priežasties nepavyksta nustatyti. Prof. dr. O. Rudzevičienė sako, reakcijas sukėlusios priežastys priklauso nuo amžiaus. Vaikams dažniausia anafilaksijos priežastis yra maistas: „Mažiems vaikams – pienas, kiaušiniai. Vyresniems – riešutai, žuvis, kiti maisto alergenai. Net labai mažas maisto alergeno kiekis gali sukelti sunkias anafilaksines reakcijas. Ir mes savo praktikoje turime tokių atvejų, kai itin sunkias anafilaksines reakcijas sukėlė bučinys žmogui, kuris buvo valgęs alergizuojančio produkto. Turėjome ir labai liūdną anafilaksinės reakcijos baigtį – paauglio mirtį“. Nuo kūdikystės medikams pažįstamo ir prižiūrimo paauglio gyvybės nepavyko išgelbėti, kai jis, būdamas alergiškas pieno baltymui, suvalgė jų turinčio produkto – staiga išsivystęs anafilaksinis šokas pažeidė gyvybinius organus ir jaunuolis mirė.

Pasak prof. dr. O. Rudzevičienės, sunkios anafilaksijos riziką didina gretutinės alerginės ligos, pavyzdžiui, sunkios formos, blogai kontroliuojama bronchų astma ar tokie veiksniai, kaip infekcija, karščiavimas, tam tikri vaistai, fizinis krūvis. Todėl būtina žinoti, kokie yra anafilaksijos požymiai, kad būtų suskubta suteikti pagalbą.

Kaip atpažinti?

Anafilaksinė reakcija prasideda greitai besivystančiais simptomais:

• odos – plintantis dilgėlinis bėrimas, niežėjimas (gali niežėti ir be bėrimo, tarkime, delnus);
• tinimai – lūpų, liežuvio, vokų, ausų, kaklo;
• kvėpavimo sistemos pažeidimas – užkimęs balsas, kosulys, dusulys, sunku įkvėpti/iškvėpti, švokštimas, staigi sloga, nosies užgulimas, parausta ir niežti akys;
• virškinimo sistemos simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, stiprūs pilvo skausmai;
• širdies-kraujagyslių sistemos simptomai – blyškumas, suglebimas, vangumas, alpimas, sąmonės netekimas.

„Sunkiausia anafilaksinės reakcijos forma – anafilaksinis šokas, kai staiga krinta arterinis kraujo spaudimas, labai greitai pažeidžiami pagrindiniai gyvybiniai organai, – aiškina gydytoja vaikų alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė. – Anafilaksinė reakcija progresuoja labai greitai, todėl būtina skubiai suteikti pirmąją pagalbą. Pagrindinis gydymo būdas – į raumenis sušvirkšti adrenalino injekciją“.

Ką privalu turėti?

Pacientams, kurie serga alerginėmis ligomis ir yra turėję anafilaksinių reakcijų, gydytojai specialistai arba šeimos gydytojas išrašo skubios pagalbos priemonę – adrenalino injektorių. Tai yra adrenalino tirpalu užpildytas švirkštas – paprasta naudoti, net vyresnieji vaikai puikiai išmoksta jį panaudoti. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Poveikis greitas, per keletą sekundžių vaistas ima veikti, per keletą minučių simptomai sumažėja. Jei nesumažėja, sušvirkščiama antroji adrenalino dozė. Pacientams įprastai yra išrašomi 2 injektoriai. Adrenalino injektorių kaina pacientams kompensuojama ligonių kasų.

Pirmoji pagalba

Gydytoja vaikų alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė sako, jog ir sušvirkštus adrenalino reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Patyrusįjį anafilaksinę reakciją gali pykinti – reikia jį paguldyti ant šono, jei dūsta – pasodinti. Jei nepykina, paguldyti ant nugaros ir kojas laikyti kiek aukščiau ir laukti atvykstančios greitosios medicinos pagalbos.