Gydytojai perspėja apie pavojingą žarnyno infekciją, galinčią baigtis ūmiu inkstų nepakankamumu

VUL Santaros klinikų vaikų intensyviosios terapijos ir gydytojų vaikų nefrologų komandai teko nemenkas iššūkis: per vieną savaitę keturi vaikai susirgo itin pavojinga reta infekcija – hemoliziniu ureminiu sindromu (HUS).

Sindromas pagal paplitimą tarp gyventojų priskirtinas retoms ligoms, pažeidžiančioms  keletą organų. Per metus pasaulyje suserga 2-3 vaikai iš 100 000 iki 5 metų amžiaus. Sunkiausiai, su viduriavimu susijusiu hemoliziniu ureminiu sindromu susirgęs vaikas, gydytas Vaikų ligoninėje, buvo devynerių metų.

Hemolizinį ureminį sindromą gali sukelti net ir nedidelis Escherichia coli bakterijų skaičius, gaminantis pavojingai organizmą žalojančius shiga toksinus, dažniausia E. coli O157:H7.

Jeigu E.coli  pakliūva į organizmą, ji sukelia virškinamojo trakto pažeidimo simptomus: pilvo skausmą, vėmimą, viduriavimą. Ypatingas skiriamasis jos bruožas – viduriavimas kraujingomis išmatomis. Viduriavimas būna dažnas, nuo dešimt iki dvidešimt kartų per parą.

Shiga toksinai taip pat gali sukelti sisteminį mikrotrombų formavimąsi įvairių organų kraujagyslėse, todėl pažeidžia ne tik žarnyną, kuris gali išopėti ir kartais prakiurti, bet  ir kitus organus – inkstus, centrinę nervų sistemą, širdį, kepenis.

Vienos grėsmingiausių komplikacijų – inkstų nepakankamumas, insultas, koma, kraujavimas.

Dažniausiai komplikacijos pradeda vystytis 5-10 dieną nuo viduriavimo pradžios.  Hemolizinį ureminį sindromą atpažinti padeda  simptomų triada – mažakraujystė  (hemoglobinas sumažėja iki 50-70 g/l); labai sumažėjęs trombocitų skaičius, galimas kraujavimas; sutrikusi inkstų funkcija (išsivysto anurija, t.y. vaikas nustoja šlapintis, kaupiasi skysčiai, vaikas ištinsta; inkstai nebegali valyti kraujo, todėl kaupiasi šlakai, t. y. baltymų apykaitos produktai; labai padidėja arterinis kraujo spaudimas, vystosi plaučių edema).  Apie 60 procentų vaikų reikia pakaitinės inkstų terapijos –  dializės.

Norint, kad pacientas patirtų kuo mažesnę infekcijos žalą, jam reikia nuolatinės intensyvios priežiūros, labai modernios diagnostikos ir gydymo, greito, kvalifikuoto medikų darbo.

VUL Santaros klinikose taikomi inovatyvūs HUS diagnostikos (atliekami imunogenetiniai tyrimai) ir gydymo būdai: ilgos trukmės pakaitinė inkstų terapija, kai kraujo valymas ir skysčių šalinimas aparatu trunka paromis; taip pat vaikams taikoma labai sudėtinga pakaitinė plazmos terapija, peritoninė dializė,  parenterinis maitinimas, kad būtų užtikrintas reikiamas paros kalorijų kiekis. Reikalingos šviežiai šaldytos plazmos, eritrocitų masės transfuzijos, arterinio kraujospūdžio korekcija. Esant netipinei ligos eigai, gali būti skiriamas modernus vaistas, stabdantis „užsivedusią“ imuninės sistemos grandinę.

Kiekvieną parą vyksta gydytojų vaikų nefrologų, intensyvios terapijos gydytojų, gydytojų echoskopuotojų, vaikų chirurgų, gydytojo dietologo aptarimai, koreguojama gydymo taktika. Toks gydymas Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje užsitęsia iki 2 savaičių, o toliau ligonis gydomas Specializuotame vaikų ligų skyriuje, kol pagerėja inkstų funkcija. Vėliau pacientai prižiūrimi gydytojų vaikų nefrologų, o sulaukę pilnametystės, perduodami suaugusiųjų nefrologams. Deja, inkstų funkcija ne visada atsinaujina iki normalios.

Šiuo atveju buvo pradėta taikyti moderni diagnostika, tinkamai ir laiku pradėtas inovatyvus gydymas, darniai bendradarbiaujant dviem pagrindinėms gydytojų komandoms – intensyvios terapijos ir vaikų nefrologų, – tai leido išvengti skaudžių pasekmių, pabrėžia gydytoja vaikų nefrologė profesorė Rimantė Čerkauskienė.

Kaip susergama šia infekcija ir kaip nuo jos saugotis?

Dažniausiai susirgimų pasitaiko vasarą – birželio-rugsėjo mėnesiais, jie  dažnesni tarp kaimo gyventojų. Daugelis atvejų yra atsitiktiniai, tačiau pasitaiko protrūkių dėl bendro užteršto maisto ar vandens šaltinio.

E coli bakterijų gaminami shiga toksinai žmogui dažniausiai perduodami per maistą. Pavojų kelia termiškai blogai apdorota mėsa, neplauti švieži produktai (pavyzdžiui špinatai, salotos, vaisiai, daigai), kiti nevirti arba nepasterizuoti produktai, tokie kaip nevirintas pienas, neapdoroti miltai,  obuolių sultys ir kt. Rizikingas ir maisto vartojimas iš savitarnos bufetų, mobilių stendų ar kt.

Svarbiausia šios sunkios ligos profilaktika – stengtis išvengti „susidūrimo“ su E. coli. Nerekomenduojama ragauti neplautų vaisių ar daržovių turguose. Vaisius, uogas ir daržoves  privaloma gerai nuplauti prieš valgant.

Pavojingas kontaktas su gyvūnas, taip pat  infekcija perduodama ir žmogaus žmogui,  jei nesilaikoma rankų higienos.

Nemažą riziką kelia užteršti vandens telkiniai – namų kanalizacijos sistemos, atviri vandens telkiniai – ežerai, upės, tvenkiniai.

Kaip atskirti šią infekciją nuo kitų žarnyno infekcijų?

Kaip teigia prof. Rimantė Čerkauskienė, hemolizinį ureminį sindromą padeda atskirti būtent kraujingos išmatos, negerėjanti vaiko būklė. Vaikas tampa itin blyškus, vangus. Tėvams labai svarbu stebėti, kaip vaikas šlapinasi, net jeigu viduriavimas liaujasi. Normalu šlapintis apie penkis – šešis kartus per parą, esant normalioms oro sąlygoms, bet jeigu vaikas šlapinasi tik vieną ar du kartus per parą ar visai nustoja šlapintis, kuo greičiau reikia skubėti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, – tai gali rodyti, jog jau sutriko vaiko inkstų veikla, prasideda inkstų nepakankamumas.