IX pasaulio lenkų gydytojų kongrese – apie vakcinacijos problemas pasaulyje
IX pasaulio lenkų gydytojų kongrese Varšuvoje, vykusiame birželio 2-4 dienomis, Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos vedėja vaikų ligų gydytoja Halina Mikšo pristatė bendrą Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjo prof. habil. dr. Vytauto Usonio, vaikų gydytojų Marijos Jakutovič ir Halinos Mikšo pranešimą „Vakcinacijos problemos Lietuvoje“. Pranešime buvo nagrinėjama visam medicinos pasauliui šiuo metu itin aktuali skiepijimo ir skiepais valdomų ligų tema.
Pasak Halinos Mikšo, vakcinacija viena iš pagrindinių priemonių, apsaugančių žmoniją nuo sunkių skiepais valdomų infekcinių ligų, tačiau šiandienos statistiniai duomenys nedžiugina. 2007 m. tymais Lietuvoje nesirgo nė vienas žmogus, o 2015 m. susirgusiųjų tymais užregistruota jau 44, iš jų – 11 vaikų. Per pastaruosius metus, antivakcininiam judėjimui ir Lietuvoje įgijus pagreitį, turime sugrįžusius į ligų žemėlapį tymus ir kitas pavojingas infekcines ligas. Todėl kongrese buvo daug svarstoma, kaip medikai turėtų įrodyti tėvams skiepijimo naudą ir kaip argumentuotus, mokslo įrodymais pagrįstos medicinos faktus priešpastatyti vaikų skiepijimo priešininkų teiginiams.
Pranešime teigiama, kad kokliušas, kuriuo susirgę ar būdami šios bakterijos nešiotojai suaugusieji užkrečia vaikus, ypač pavojingas laikotarpiu nuo naujagimystės iki trijų mėnesių, nes tuo metu kūdikis yra neapsaugotas nuo šios infekcijos, – pagal šalyje patvirtintą skiepų kalendorių jis yra skiepijamas ne anksčiau nei dviejų mėnesių.
Dėl to labai svarbūs Vaikų ligoninės gydytojo vaikų pulmonologo dr. Rimvydo Ivaškevičiaus (vadovas prof. V. Usonis) moksliniame darbe apie kokliušo paplitimą paskelbti tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad paauglių sergamumas kokliušu mūsų šalyje yra kur kas didesnis, nei oficialiai registruojama. Sergantys paaugliai platina infekciją ir tampa epidemiologiškai pavojingi labiausiai pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams – naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams. Norint apsaugoti kūdikius, reikia skiepyti nėščiąsias, – tai svarbi šio mokslinio darbo išvada, nurodanti kelią ateityje išvengti kūdikių mirčių nuo skiepais valdomos ligos.
Nuo 2014 m. Lietuvoje į skiepų kalendorių įtrauktas skiepijimas nuo pneumokokinės infekcijos, atsižvelgiant į senųjų Europos šalių patirtį. Tai buvo svarbus žingsnis, nes ši sunkių komplikacijų sukelianti infekcija yra labai dažna vaikų amžiaus liga, teigiama pranešime.
Meningokokinė infekcija kasmet Lietuvoje nusineša 4–7 vaikų gyvybes, šios mirtys visuomenėje sukelia didelę baimę ir paniką. Šiais metais tėvai kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas valdžios institucijas, prašydami suteikti galimybę paskiepyti vaikus nuo šios infekcijos. Tačiau kol kas Lietuvoje vakcina nuo meningokokinės infekcijos nėra registruota ir perkama tik kaip vardinis preparatas. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, vakcinos nuo šios infekcijos yra įtrauktos į valstybės kompensuojamųjų preparatų sąrašą.
Vaikų ligoninės gydytojų pranešime buvo pabrėžta, kad būtina sudaryti žmogui viso gyvenimo skiepų kalendorių, nes norint išvengti sunkių infekcinių ligų ir komplikacijų reikia ne tik skiepyti vaikus, bet ir nepamiršti pakartoti būtinos vakcinacijos jaunuoliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Taip pat priminta, kad dėl suaktyvėjusios Europoje žmonių migracijos, itin aktualu, kad vykdamas į kitus kraštus žmogus gautų visą reikalingą informaciją apie rekomenduojamų skiepų kalendorių toje šalyje, į kurią keliauja.
Savo pranešime Vaikų ligoninės vaikų ligų gydytoja H. Mikšo akcentavo, kad Lietuvoje priimtas įsakymas nebausti tėvų administracine bauda už vaikų neskiepijimą, tačiau neskiepyti vaikai į darželius neturi būti priimami. Kitos Europos šalys tokiais atvejais nevengia skirti savo piliečiams ir administracinių baudų.
Pranešime buvo palygintas Lietuvos skiepų kalendorius su Europos šalių ir padaryta išvada, kad Lietuvai dar trūksta svarbių vaikų sveikatai naudingų vakcinacijų, pavyzdžiui, skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
Lietuvos medikams siūloma daugiau dėmesio skirti vakcinų šalutinio poveikio registracijai. Nors visos sąlygos pranešti apie nepageidaujamus vaistų ir vakcinų poveikius atitinkamoms institucijoms yra, kol kas Lietuvoje šis procesas vyksta ne itin aktyviai.
Nuotr. Vaikų ligų gydytoja H. Mikšo Lenkijos Seime
