Jei tenka vykti į Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių
Kai kreipiamasi į Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių, visų pirma slaugytoja per 10 minučių nuo atvykimo įvertina paciento būklės sunkumą ligonių rūšiavimo poste (TRIAGE), paskiria būtiniausias gydymo priemones, o jei būklė kelia neaiškumų, ten pat nedelsiant pakviečiamas gydytojas.
Tolesnis būklės vertinimas, ištyrimas ir pagalba teikiama pagal rūšiavimo metu nustatytą skubumo kategoriją. Jei nustatyta žalia skubumo kategorija, vertinimas, ištyrimas ir pagalba pradedami teikti per 60 min. Žr. Kaip teikiama pagalba
Eilėje gydytojo apžiūros laukiantys pacientai yra nuolat stebimi dirbančių slaugytojų ir būklei pablogėjus gali būti gydytojo apžiūrėti greičiau, paskirti reikiami medikamentai, dar kartą pamatuoti gyvybiniai parametrai, pakeista skubumo kategorija.
Kiek pacientas užtruks Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, priklauso nuo reikiamų atlikti tyrimų, kitų diagnostinių metodų ar gydytojų specialistų konsultacijų trukmės, būtinos stebėsenos ir būklės pokyčių vertinimo. Tai gali užtrukti iki 24 valandų. Ar diagnozei nustatyti ir reikiamam gydymui paskirti reikia skubios gydytojo specialisto konsultacijos, sprendžia pagalbą teikiantis gydytojas. Kartais vaiko būklę tenka stebėti ilgėliau (vadinamoji stebėjimo paslauga), ir tai gali užtrukti nuo 4 iki 24 val.
Esant patenkinamai būklei, pacientas išleidžiamas gydytis ambulatoriškai, prieš tai pateikus atitinkamas rekomendacijas, išrašius, jei reikia, būtinų medikamentų.
Savaitgaliais pacientų srautai kuo toliau, tuo labiau didėja ir gydytojo apžiūros gali tekti laukti dar ilgiau. Kaip teigia Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresn. vaikų ligų gydytoja Daiva Vaičiūnienė, pandemija turi įtakos sergamumo padidėjimui, nes vaikams, pradėjus vėl lankyti kolektyvus, o tėvams nebebūnant užsidarius namuose, natūralu, kad grįžo visos vaikiškos infekcijos, gana anksti prasidėjo sezoninis virusinių infekcijų pakilimas. Praėjusį sezoną buvę izoliacijoje vaikai dažniau ėmė sirgti jiems būdingomis virusinėmis infekcijomis, nes per karantiną nesirgo ir neįgijo natūralaus imuniteto prieš daugelį vaikams būdingų virusų.
Patarimai tėvams
Jei vaikas sunegaluoja, nereikėtų vos pakilus temperatūrai, pradėjus šiek tiek kosėti, kartą ar du išvėmus, pradėjus viduriuoti, tuojau pat patiems važiuoti į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių ar kviesti greitosios medicinos pagalbą. Pirmiausia pravartu pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, duoti vaikui gerti skysčių, vaistų nuo temperatūros ir labai atidžiai stebėti jo būklę. Jei būklė negerėja, net ir temperatūrai nukritus, vaikas tampa vangus ar atvirkščiai – ypač neramus, o priežastis neaiški, jei atsiranda dusulys ar kūne ima rastis neblykštančių bėrimų, tuomet reikia kviesti greitosios medicinos pagalbą ar patiems su vaiku vykti į priėmimo – skubios pagalbos skyrių.
Vykstant į priėmimo- skubios pagalbos skyrių reikėtų pasiruošti: pasiimti būtiniausių priemonių, šiek tiek užkandžių vaikui.
Visuomet reikia vykdyti šeimos gydytojo nurodymus, laiku vakcinuoti mažylį, nes jei pacientas atvyko vos sukarščiavęs ir nėra vakcinuotas nuo meningokokinės infekcijos, tai jis Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus stebėjimo palatoje gali tekti pabūti stebimam personalo 6-8 valandas, o jei pilnai paskiepytas nuo šios infekcijos, tiek ilgai greičiausiai neužtruks.
„Šiuo ypač sudėtingu ir greičiausiai dar pasunkėsiančiu padidėjusio sergamumo sezonu, būkime sąmoningi, padėkime vieni kitiems: vykime į priėmimo- skubios pagalbos skyrių, kai tikrai reikia skubios pagalbos, o ne vien paskirti gerti skysčių ir duoti vaistų nuo temperatūros. Dažniau konsultuokimės su šeimos gydytojais, laiku skiepykime vaikus, grūdinkime juos, dažniau susirgusius pagirdykime pakankamu skysčių kiekiu ir įduokime į rankas ne planšetę, o pasekime pasaką, panešiokime, pabendraukime“, – pataria vaikų ligų gydytoja Daiva Vaičiūnienė.
