Lietuvos ir užsienio labdaros fondai – prie vieno stalo

Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centre prie apvalaus diskusijų stalo susirinko Lietuvos ir užsienio labdaros fondai kartu su medikais aptarti vaikų onkohematologijos sričiai skiriamą ypatingą dėmesį, labdaringos veiklos objektą, tikslus ir principus, atrasti bendrą požiūrį ir išgirsti apie naujus dalykus iš Skandinavijos šalių kolegų, jau dešimtmečiais skaičiuojančių patirtį labdaros ir paramos srityje.

Vaikų onkohematologinėmis ligomis sergančiųjų ir šią ligą gydančiųjų problemas visuomeniniu lygiu šiuo metu Lietuvoje sprendžia septyni labdaros ir paramos fondai: Labdaros ir paramos fondas „Rugutė“, Labdaros ir paramos fondas „Mamų unija“, Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“, Vytauto Kernagio labdaros ir paramos fondas, Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondas, Pauliaus Geriko labdaros ir paramos fondas „Tiuka“ ir  iš  dalies Vaikų ligoninės paramos fondas, dirbantis visos Vaikų ligoninės reikmėms. Šių fondų atstovai pasakojo savo kolegoms ir užsienio svečiams apie savo labdaringą veiklą, darbą su ligos paliestų vaikų šeimomis, onkohematologines ligas gydančiais centrais Lietuvoje. Visi fondai akcentavo sergančių vaikų ir jų šeimų gerovę – šiam tikslui lietuviški fondai skiria patį didžiausią dėmesį, antrasis pagal svarbą fondų uždavinys –  finansinė pagalba vaikus gydančių centrų infrastruktūrai gerinti, medicininei įrangai įsigyti. Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ užsiima lobistine veikla dėl palankesnės teisinės bazės ir socialinių garantijų šiomis ligomis sergančių vaikų šeimoms, taip pat atstovauja šioms šeimoms tarptautiniu mastu.

Diskusijos svečiai Kerstin Sollerbrant iš Švedijos vaikų vėžio fondo ir Britt Ingunn Wee Sevig ir Eva Widing iš Norvegijos vaikų vėžio draugijos, pristatydamos Skandinavijos šalių vaikų vėžio fondų veiklą, džiaugėsi Lietuvos fondų nuveiktais darbais ir pristatė jų valstybių  svarbiausius labdaros fondų tikslus. Šių fondų atstovės pasakojo kolegoms  apie savo ilgametę patirtį dirbant su dideliais, turtingais Skandinavijos šalių fondais, remiančiais mokslą, mokslininkus, medikų edukaciją, informacijos apie onkohematologines ligas rengimą ir platinimą bei infrastruktūrinius dalykus.

Pasak K. Sollerbrant, Švedijoje onkohematologinėmis ligomis kasmet suserga apie 300 vaikų. Švedijos vaikų vėžio fondas jungia šešias regionines organizacijas, įsikūrusias universiteto ligoninėse, kur patenka ir gydomi šiomis ligomis susirgę vaikai. Fondas skelbia turįs tris pagrindines savo veiklos misijas: dėmesį moksliniams tyrimams ir mokymams, informacijai apie ligą ir paramai bei pagalbai.

Kaip skelbia fondo duomenys, per 2015 m. fondas sukaupė apie 35 mln. eurų, iš kurių 74 proc. atiteko mokslo tyrimams ir medikų edukacijai, 16 proc. – informacijai ir jos sklaidai, 10 proc. – pagalbai ir paramai.

Fondas veiklą vykdo pristatydamas ir vykdydamas regioninius ir tarptautinius projektus. Vienu metu vyksta per 230 projektų. Didelį dėmesį fondas skiria biobankų veiklos palaikymui kaupiant unikalius audinių pavyzdžius, taip pat prisideda prie farmacinių kompanijų, kuriančių naujus vaistus nuo vaikų vėžio, I ir II etapo klinikinių tyrimų vystymo, nemažai dėmesio skiria lobistinei veiklai, mokslininkų ir medikų praktikų bendradarbiavimo skatinimui.

Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon, vadovavusi diskusijai, atkreipė Lietuvos vaikų vėžio fondų atstovų dėmesį į tai, kad Lietuvoje dirbantys vaikų onkohematologai viliasi, kad ir mūsų šalyje ne tik valdžios institucijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos atkreips dėmesį į mokslinių tyrimų, medikų edukacijos poreikį šioje srityje. Šiuo metu pažangą mokslo srityje neretai lemia gydytojų entuziazmas, noras ir siekis neatsilikti nuo kolegų užsienyje, nesulaukiant deramo dėmesio iš valdžios ar mokslo institucijų.

Taip pat užsiminta ir apie mažų labdaros ir paramos fondų vienijimosi būtinybę, iškėlus visiems bendrus tikslus ir uždavinius.

Nuotr. Apvalaus stalo diskusijos dalyviai