Medicinos mokslo pažanga padeda įveikti sunkiausias vaikų nervų ligas
Prieš penkiasdešimt metų daugelis nervų ligų visam gyvenimui pasodindavo vaikus į neįgaliojo vežimėlį, o epilepsijos priepuoliai buvo sunkiai kontroliuojami. Šiandien Santaros vaikų ligoninės gydytojai vaikų neurologai drąsiai gali pasakyti, kad jiems, minintiems penkiasdešimtmetį nuo skyriaus įkūrimo, medicinos, genetikos, farmacijos pažanga jau leidžia efektyviai diagnozuoti ir gydyti visas neurologines ligas, pradedant cerebriniu paralyžiumi ir baigiant itin retomis nervų ligomis.
Vaikų neurologijos savaitė
Skyriaus gydytojų darbas vienas iš intensyviausių Vaikų ligoninėje. Dėl neurologinių problemų skyriuje gydoma per 1,5 tūkstančio pacientų, tiek pat konsultuojama ambulatoriškai Vaikų konsultacijų poliklinikoje. Per metus atliekama per 2000 neurofiziologinių tyrimų, užrašoma per 1000 miego encefalogramų, tiek pat budrumo encefalogramų, per pusšimtį – aktigrafijos ir polisomnografijos tyrimų.
Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė įvardija seną, bet itin svarbią tiesą: neurologinių ligų atvejais būtina greita diagnostika, gydymas ir reabilitacija, nes ankstyvieji nervų sistemos (galvos, nugaros smegenų) pažeidimai, nepastebėti ir negydomi, neišvengiamai lemia dideles neįgalumo problemas, neretai pasodina vaiką į neįgaliojo vežimėlį, apriboja jo gyvenimą, sumažina savivertės jausmą. Todėl visą dėmesį skirdami laiku pastebėtai neurologinei ligai, Vaikų ligoninės neurologai paskelbė vaikų neurologijai skirtą savaitę, per kurią su kitų sričių kolegomis dalijasi savo žiniomis, kaip pastebėti net ir menkiausius neurologinius simptomus.
Šiandieninė vaikų neurologija apima keletą pagrindinių sričių: nervų-raumenų, autoimunines, neurodegenaracines, neurometabolines, neurokutanines ligas, epilepsiją ir kitus judesių sutrikimus, miego problemas, vaiko raidos sutrikimus bei cerebrinį paralyžių.
Nervų ir raumenų ligos
Didžiausia gydymo pažanga gydant nervų ir raumenų ligas paskutinį penkmetį fiksuojama dėl išaugusių genetinių tyrimų galimybių ir atrastų naujų genų terapijos metodų. „Rugsėjo mėnesį pirmiesiems pacientams, sergantiems spinaline raumenų atrofija į stuburo kanalą pradėjome leisti vaistus nusinerseną (Spinrazą), kurie ligonių judėjimo funkciją pagerina tiek, kad anksčiau galėjęs judėti tik neįgaliojo vežimėliu vaikas atsistoja ant savo kojų“, – sako dr. R. Praninskienė (nuotraukoje – abu pacientai su tėvais ir gydančiais gydytojais). Vykdomi klinikiniai tyrimai ir sergantiesiems kitomis nervų-raumenų ligomis, pavyzdžiui, Diušeno raumenų distrofija. Genetikos pažanga pastūmėjo į priekį ir šios ligų grupės gydymą.
Autoimuninės ligos
Autoimuniniai nervų sistemos pažeidimai dažnėja, dažniau diagnozuojami, bet kartu ir sėkmingiau gydomi. Pasaulio mokslininkai juos tiria nuo 2007 m. ir šiuo metu jau visos šalys, tarp jų ir Lietuva, diagnozuoja, taiko joms gydyti pažangius diagnostikos ir gydymo protokolus. VUL Santaros klinikose buvo įdiegtas naujas diagnostikos metodas, kurį taikant kraujyje ir smegenų skystyje (likvore) ištiriami autoantikūnai, neigiamai veikiantys tam tikras smegenų struktūras. Tokia savalaikė diagnostika ir gydymas apsaugo vaikus nuo gresiančio neįgalumo, pastebi dr. R. Praninskienė.
Neurodegeneracinės, neurometabolinės, neurokutaninės ligos
Šiai išskirtinei ligų grupei taip pat labai svarbūs genetikos mokslo atradimai, padedantys numatyti konkrečiu atveju specifinį gydymą. Pasak dr. R. Praninskienės, pacientui, kuris susirgo adrenoleukodistrofija, diagnozę įtarti padėjo genetinis šeimos medis, genetiniai tyrimai ją patvirtino, o modernus ir savalaikis gydymas pacientą išgelbėjo, nes Vaikų ligoninėje atliekamos kaulų čiulpų transplantacijos.
Vaikų neurologai džiaugiasi, kad modernėjanti kompensacinė technika taip pat prisideda prie geresnių gydymo rezultatų: padeda neįgaliems vaikams savarankiškai judėti, greičiau integruotis į sveikų vaikų bendruomenę. Net ir sunkios nervų-raumenų ligos nebėra nuosprendis – žmonės išmoksta pasirūpinti savimi, savarankiškai, gyventi, turėti jų trokštamą privačią erdvę. Dar daugiau vilties suteikia nuolat atsirandantys nauji gydymo metodai.
Epilepsija
Vaikų ligoninės neurologai epilepsijos diagnostikos pradžią skaičiuoja nuo 1976 m, kai buvo registruota pirmoji elektroencefalograma, o ypač didelė pažanga – 1999 m. kai Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas padovanojo ligoninei elektroencefalografą, kuriuo pacientui buvo užregistruota pirmoji miego encefalograma pagal protokolą. Šis tyrimo metodas padeda tiksliau diagnozuoti tam tikras epilepsijos formas ir efektyviau parinkti gydymą. Vėliau 2009 m. buvo pradėtas epilepsija sergančių ligonių videostebėjimas dienos ir nakties miego valandomis.
„Ypač svarbu, kad remiantis šeimos anamneze ir genetiniais tyrimais galime nustatyti epilepsijos tipą, o tiksliai diagnozavę genų mutacijas, efektyviai parinkti vaistus nuo epilepsijos. Vaistai, sustabdantys ar sumažinantys priepuolių skaičių neabejotinai pagerina vaiko gyvenimo kokybę, mažiau veikia raidą, suteikia daugiau galimybių dalyvauti jam įprastoje kasdienėje veikloje“, – sako dr. R. Praninskienė.
Cerebrinis paralyžius
Cerebrinis paralyžius – lėtinis polietiologinis neurologinis neprogresuojantis sutrikimas, atsiradęs dėl ankstyvo galvos smegenų pažeidimo. Vaiko būklė neblogėja, bet vaikui augant dėl kaulų – raumenų sistemos ypatumų ir raumenų įtempimo sutrikimai kinta. Vaikų ligoninėje cerebriniam paralyžiui diagnozuoti taikomas modernus galvos magnetinio branduolių rezonanso tyrimas, gydymui sėkmingai taikomos botulino toksino įnjekcijos į pažeistus raumenis (kad procedūra būtų itin tiksli ir efektyvi, ji atliekama panaudojant ultragarso aparatą). Taip pat atliekamos šiuolaikiškos ortopedinės operacijos, pagerinančios šių ligonių būklę.
Miego sutrikimai
2009 m. Vaikų ligoninėje buvo įkurta pirmoji Lietuvoje vaikų miegą tirianti laboratorija ir pradėtas registruoti polisomnografijos tyrimas. Miego laboratorijoje diagnozuojami ir gydomi dažni (nemiga, periodiniai galūnių judesiai, parasomnijos, somnambulizmas) ir reti miego sutrikimai, pavyzdžiui, narkolepsija.
2017 m. įdiegtas naujas miego-būdravimo sutrikimų diagnostikai svarbus tyrimas – aktigrafija. „Mūsų amžiaus rykštė – informacinių technologijų įtaka vaikų miego-būdravimo ritmui, keičianti vaikų miego įpročius. Šiandien jau turime pacientų, kuriems diagnozuojame miego-būdravimo ritmo sutrikimus, darančius žalą psichologinei raidai“, – teigia dr. R. Praninskienė, kartu su kitų sričių specialistais dalyvaujanti moksliniame projekte, siekiančiame nustatyti šiuolaikinių informacinių technologijų įtaką vaikų sveikatai (www.mediavaikai.lt).
Mokslo naujovės
Medicinos mokslo naujovės, įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimas suteikia vis daugiau vilčių pasveikti ankstyvoje vaikystėje susirgus nervų ligomis. Daugeliui ligonių yra sudaromos individualios pacientų stebėsenos programos. Dėl retų, daug specialistų žinių ir įgūdžių reikalaujančių retų ligų įkurti kompetencijos centrai: Vaikų retų nervų ir raumenų ligų, vadovaujamas doc. dr. Jurgitos Grikinienės ir Vaikų epilepsijos ir miego sutrikimų, vadovaujamas dr. R. Praninskienės.
Skyriaus gydytojai bendradarbiauja su kitais ligoninės centrais, su kolegomis užsienyje, intensyviai dirba klinikinį ir mokslinį darbą. Mokslo projektams, tiriantiems žmogaus fiziologiją, gydytojus vaikų neurologus pasitelkia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos bei Gamtos mokslų fakultetai.
Skyrius švenčia atsinaujinęs
Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyrius, kuriame gydomi vaikai iš visos Lietuvos penkiasdešimtmetį pasitinka atsinaujinęs: ligoninės skyriuje pagerėjo sąlygos pacientams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, moderniai suremontuotos palatos, pritaikytos judėjimo negalią turintiems pacientams.