Mokslininkai ieško įrodymų, kada Helicobacter pylori bakterija gali būti naudinga žmogaus sveikatai
„Už helicobacter pylori bakterijos atradimą 2005 metais buvo suteikta Nobelio premija, – primena doc. V. Urbonas, – ir jau vien tas faktas rodo, kokia tai svarbi medicinos problema“. Ši bakterija gali sukelti skrandžio uždegimą, opaligę, vėžį, taip pat dvylikapirštės žarnos ligas – vienas dažniausių žmones kamuojančių virškinimo trakto ligų.
Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos tarptautinė Europos šalių 22 gydytojų vaikų gastroenterologų ekspertų grupė rinkosi Vilniuje ir tris dienas skyrė aktualioms mokslo naujienoms, susijusiomis su helicobacter pylori bakterija.
Ekspertų grupė, tirianti šios bakterijos sukeltas ligas ir rengianti rekomendacijas Europos gydytojams, kaip tas ligas diagnozuoti ir gydyti, kaip ilgai ir kokius medikamentus skirti, kasmet susirenka vienoje iš šalių aktualiausioms problemos aptarti ir sutarti dėl bendrų mokslinių tyrimų krypčių bei projektų.
Kokia šiomis dienomis gvildenama problema? Kadangi apie helicobacter pylori bakterijos sukeltas pasekmes labai gerai žino eiliniai žmonės, neretai patys pradeda labai aktyviai jos ieškoti, kreipdamiesi į sveikatos priežiūros įstaigas reikiamiems diagnostikos tyrimams atlikti. Gydytojai, konstatavę šios bakterijos buvimą, dažniausiai skiria ne vieną savaitę trunkantį gydymą antibiotikais ir kitais medikamentais.
Pasak doc. V. Urbono, Helicobacter pylori išnaikinti reikia skirti net du antibiotikus ir rūgštingumą mažinantį vaistą. Gydymas trunka keturiolika dienų. Tai agresyvus gydymas, todėl labai svarbu nustatyti, kokiems antibiotikams ši bakterija yra jautri. Vaikų ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kurios laboratorijoje auginama ši bakterija. Laboratorinės medicinos gydytojos Jūratės Kirslienės taikoma Helicobacter pylori išauginimo metodika leidžia gydytojams prireikus paskirti efektyviausią ir mažiausiai žalojantį gydymą.
Tačiau, kaip pastebi ekspertų diskusijose dalyvavęs doc. V. Urbonas, prasideda ir kita šios bakterijos tyrinėjimo era: keliamos hipotezės, kad ši bakterija nėra visada priešiška žmogaus organizmui. Atrasta ne taip seniai iš tikrųjų ji gyvuoja jau tūkstančius metų, todėl mokslininkai ieško įrodymų, pagrindžiančių vienokią ar kitokią apsauginę jos reikšmę.
Mokslininkų bandymai laboratorijose įrodė, kad jei ši bakterija gyvena mažų peliukų skrandyje, ji labai teigiamai veikia jų imuninę sistemą. Jei bakterija tiriama suaugusių pelių organizme, jokio akivaizdaus poveikio imuninei sistemai nepastebima. Vadinasi, bakterija vaikystėje imuninę sistemą „ištreniruoja“, o paskui didelės reikšmės nebeturi, daro išvadą mokslininkai.
Taip pat yra įrodymų, kad ir vaikai, ir suaugusieji, kurių organizme nustatoma ši bakterija, rečiau serga maisto, kvėpavimo, odos alerginėmis ligomis, taip pat imuninėmis ligomis, pavyzdžiui, Krono liga, opiniu kolitu.
„Vaikystėje rekomenduojama jos nenaikinti, – sako doc. V. Urbonas, – jei bakterija vaikui buvo rasta atsitiktinai, ir jis neturi jokių nusiskundimų. Iki 20 metų galima neskirti vaistų jai šalinti, jei per tą laiką neatsiranda jokių simptomų, o šeimoje nebuvo sergančiųjų skrandžio onkologine liga“.
Helicobacter pylori bakteriją savo organizme nešioja 80 proc. vyresnio amžiaus gyventojų, iš jų opalige suserga tik 1-5 proc. Daugelis gyvena, net nežinodami, kad ją turi, todėl mokslininkai daro išvadą, kad tais atvejais, kai žmogus neturi jokių nusiskundimų, bakterijos naikinti nereikia.
Kadangi mokslinių duomenų šiems faktams įrodyti dar trūksta, ekspertų grupė kvietė mokslininkus įsitraukti į bendrus mokslinius tyrimus Europos šalyse, kurie leistų rasti patikimą atsakymą, kada būtina gydyti nuo šios bakterijos, o kada bakterija gali būti naudinga organizmui.
