Naujagimio mikrobiotai svarbūs net ir keli lašai motinos pieno

Mikrobiota (mikrobiomas, biofilmas) – taip vadinama  mikroorganizmų ekobendruomenė, sukurianti specialią terpę mūsų žarnyne ir atliekanti milžinišką darbą, teigia Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas dr. Arūnas Liubšys.

Šiuo metu moksle ir tarp medicinos praktikų labai populiari mikrobiotos tema remiasi ne vienu labai iškalbingu faktu.

Ar žinojote, kad:

• vienas trečdalis mikrobiotos yra panašus daugelio žmonių, tačiau du trečdaliai – būdingi tik tam tikram žmogui, unikalūs taip pat, kaip mūsų pirštų atspaudai;
• žarnyne gyvenančios bakterijos turi daugiau kaip 3 mln. genų, tai yra 150 kartų daugiau nei visas žmogaus genomas;
• suaugusio žmogaus organizme esančios mikrobiotos svoris siekia apie 2 kg;
• organizme gyvenančių bakterijų skaičius yra didesnis nei viso organizmo ląstelių.

Motinos pienas – nesterilus

Kokia bus naujagimio žarnyno mikrobiota, pirmiausia lemia naujagimio mama, gimdymo būdas, vaisiaus gestacinis amžius ir vieta, kur vaikas gimė. Tai padeda susiformuoti žarnyno ekosistemai, kuri vėliau lems daugybę reikšmingų dalykų.

Naujagimių žarnyno mikrobiota atlieka keletą svarbių funkcijų. Viena iš jų – pagalba fermentuojant maistą, kita skirta išsaugoti energijai, sintezuoti vitaminams, įsisiurbti mineralinėms medžiagoms ir itin svarbi funkcija – apsauginė. Mat kuo daugiau yra gerųjų bakterijų, tuo mažiau progų blogosioms bakterijoms atlikti savo nenaudingą darbą.

Motinos pienas – pagrindinis naujagimio maistas ir sveikatos šaltinis. Tačiau tame unikaliame savo sudėtimi maiste gyvena apie 200 įvairių bakterijų rūšių! Taip, motinos pienas nėra sterilus, tačiau tos bakterijos sukuria terpę, nepalankią patogeniniams mikrobams daugintis. Pastebėta, kad dalis bakterijų, patenkančių  per motinos pieną kūdikiui, gyvena jos žarnyne ir burnoje. Tos bakterijos, kurios gyvena motinos žarnyne, paruošia naujagimio imuninę sistemą pažinčiai su motinos aplinka.

Angliavandeniai – bakterijų maistas

Nustatyta, kad motinos piene yra daugiau nei 200 rūšių oligosacharidų, daug daugiau nei karvės piene. Šių angliavandenių naujagimio plonasis žarnynas negali suvirškinti, tačiau, patekę į storąjį, jie tampa svarbiausiu bakterijų maistu, skatinančiu gerųjų bakterijų dauginimąsi, neleidžiančiu  blogosioms bakterijoms prilipti prie žarnų sienelių, slopinančiu uždegimą bei pasižyminčiu sisteminiu imuniniu poveikiu. Motinos pieno oligosacharidai priklauso vadinamiesiems prebiotikams, medžiagoms, skatinančioms gerųjų ir slopinančioms blogųjų bakterijų veiklą.

Prebiotikai vis plačiau naudojami kaip priedai mišiniuose iš karvės pieno. Moksliniai tyrimai parodė,  kad prebiotikai yra maistas gerosioms bakterijoms, iš kurių svarbiausios yra bifido  ir laktobakterijos. Nors į mišinius dedami prebiotikai negali visiškai pakeisti motinos piene esančių oligosacharidų, tačiau jais papildyti karvės pieno mišiniai sukuria naujagimio žarnyne daug palankesnę bakterinę terpę, pagerinančią maisto įsisavinimą nei vien tik karvės pienas.

Mokslininkų seniai įrodytas faktas, kad naujagimio, maitinto motinos pienu, intelekto koeficientas (IQ) aukštesnis nei maitinto pieno mišiniais, taip pat pagrindžiamas faktu, kad tarp žarnyno ir smegenų yra funkcinis ryšys ir tame procese tiesiogiai dalyvauja žarnyno mikrobiota.

Naujagimio mikrobiotą lemia gimdymo būdas

Iki šiol buvo manoma, kad vaisius auga steriliomis sąlygomis, t.y. vaisiaus vandenys yra sterilūs. Tačiau pastarųjų metų tyrimai parodė, kad bakterijų randama net tų moterų vaisiaus vandenyse, kurios per nėštumą nesirgo jokiomis infekcijomis. Vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje ir placentoje yra įvairiausių mikroorganizmų, kurie užsėja ir vaisiaus žarnyną, nes per paskutinį nėštumo trimestrą būsimas kūdikis kasdien nuryja apie 750-800 ml vaisiaus vandenų. Taip vaisiaus žarnyne jau motinos įsčiose formuojasi jo individuali mikrobiota.

Vaisiaus žarnyno mikrobiota labai priklauso nuo motinos sveikatos būklės. Tyrimais patvirtinta, kad moterims, kurios per nėštumą patyrė didelį stresą, turėjo žalingų įpročių ar vartojo antibiotikus, gimę naujagimiai mikrobiotoje turi daug mažiau gerųjų lakto ir bifidobakterijų.

Net ir gimdymo būdas formuoja naujagimio žarnyno mikrobiotą. Natūraliu būdu gimusių naujagimių žarnyno mikrobiotoje vyrauja gerosios bakterijos. Gimę per Cezario pjūvio operaciją naujagimiai pirmiausia gauna odos bakterijų, pavyzdžiui, stafilokokų. Tyrimų duomenimis, taip gimusių kūdikių mikrobiotoje po mėnesio  buvo šimtą kartų mažiau bifidobakterijų ir tiek pat kartų daugiau sąlygiškai patogeninių bakterijų.

Tos pačios bėdos būdingos ir neišnešioto naujagimio mikrobiotos formavimuisi. Jų mikrobiotoje taip pat dominuoja sąlygiškai patogeninės bakterijos. Be to, jų mikrobiotos formavimasis vėluoja. Kuo mažesnio svorio naujagimis  gimsta, tuo mažiau jo mikrobiotoje yra gerųjų bifidobakterijų. Todėl taip svarbu neišnešiotiems naujagimiams nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų gauti motinos pieno, kuris jiems yra ne tik maistas, bet ir vaistas, turintis komponentų, padedančių  auginti normalią mikrobiotą ir formuoti imunitetą. Taigi net ir duodami du lašus motinos pieno ar priešpienio, tokio naujagimio žarnyną apsėjame normalia flora.

Naujagimių mikrobiotos tyrimai tik dar kartą patvirtina natūralaus maitinimo naudą augančiam žmogui.

Vaikų ligoninės Neonatologijos centre įkurtas Donorinio motinos pieno bankas siekia, kad kiekvienas čia gydomas neišnešiotas naujagimis gautų motinos pieno.

Apsilankykite http://www.pienobankas.lt/