Pasaulinio garso fotomenininkė pristatė jautriausią savo parodą Vaikų ligoninėje Vilniuje

Visame pasaulyje garsi fotomenininkė ir vaikų teisių ambasadorė Anne Geddes pirmą kartą Lietuvoje eksponuoja savo parodą. Vaikų ligoninėje  ji  pati pristatė fotografijų ciklą  „Apsaugokime mūsų ateitį:  meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“  – subtilią jautriais išgyvenimais alsuojančią parodą apie meningokokinę infekciją išgyvenusių vaikų ir suaugusiųjų stiprybę ir grožį.

Pasitelkdama jaudinančias ir įkvepiančias nuotraukas garsi fotomenininkė pabrėžia, kokį poveikį ūmi gyvybei pavojinga ir neįgalumu kartais pasibaigianti liga1 – meningokokinė infekcija – gali turėti ją išgyvenusiems vaikams bei jų artimiesiems.

Artėjant balandžio 24-ąją minimai pasaulinei meningito dienai, menininkė per parodą kviečia tėvus ir globėjus gilinti žinias apie meningokokinę infekciją bei naujausias ligos prevencijos galimybes.

„Tereikia pažvelgti į šiuos vaikus ir jūs suprasite, kokios sukrečiančios yra meningokokinės infekcijos pasekmės. Kiekvienai mamai būtų didžiausias košmaras matyti tokį siaubingą išgyvenimą, tenkantį jos vaikui. Todėl manau, jog turime padėti tėvams suprasti, kokia sudėtinga liga yra meningokokinė infekcija, ir tuo pačiu padėti jiems sužinoti apie galimybes apsaugoti savo vaikus“, – pristatydama šviečiamąjį projektą kalbėjo A. Geddes.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje 2016 metais užregistruoti 75 meningokokinės infekcijos atvejai (2015 metais – 74 atvejai), iš kurių septyni baigėsi mirtimi (5 mirties atvejai buvo jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų)2. Per pirmuosius du 2017 metų mėnesius užregistruoti 26 meningokokinės infekcijos atvejai, 2 iš jų baigėsi mirtimi3.

Lietuva sergamumu šia infekcija išsiskiria iš kitų Europos šalių. Europos ligų kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal B tipo meningokokinės infekcijos atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų4.

„Nėra aišku, kodėl Lietuvoje turime tiek daug susirgimų. Visame pasaulyje labai intensyviai nagrinėjamos genetinės priežastys. Nepaisant šių prielaidų, nėra žinomi konkretūs rizikos veiksniai susirgti invazine meningokokinės infekcijos forma. Dažniausiai suserga ir miršta iki tol buvę sveiki, jokioms rizikų grupėms nepriskirtini vaikai”, – apie ligą aiškino profesorius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis.

Meningokokinės infekcijos sukėlėjas (bakterija Neisseria meningitidis) gana plačiai paplitęs visuomenėje. 10-20 proc. asmenų gali nešioti šias bakterijas be klinikinių požymių1. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju5. Ligai būdingas sezoniškumas, susirgimai yra dažnesni rudens, žiemos ir pavasario mėnesiais6. „Manoma, kad tai susiję su tuo, kad šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, kur kontaktai glaudesni. Kitas veiksnys – dažnesnės virusinės infekcijos, ypač – gripas, dėl kurių sumažėja kvėpavimo takų gleivinių atsparumas bakterijoms”, – sakė prof. V. Usonis.

„Meningokokinė infekcija itin klastinga savo klinikiniais požymiais, kurie gali svyruoti nuo besimptomio nešiojimo iki žaibinių formų, sąlygojančių apie 90 proc. mirštamumą. Pirmieji ligos simptomai niekuo nesiskiria nuo plačiai paplitusių virusinių infekcijų. Specifiniai požymiai – odos bėrimai – atspindi jau toli pažengusią ligą: kraujo krešumo sutrikimą, padidėjusį kraujagyslių pralaidumą, su tuo susijusias kraujosruvas į gyvybiškai svarbius organus ir grėsmingai greitai progresuojantį dauginį organų nepakankamumą”, – apie ligą toliau pasakojo prof. V. Usonis.

Net ir taikant moderniausias gydymo priemones mirštamumas yra labai didelis, o pasveikę nuo žaibinės meningokokinės infekcijos patiria sunkių ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių1, tokių kaip galūnių amputacijos, smegenų pažeidimai, klausos praradimai7.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė sakė, kad daugelis negalią turinčių vaikų šiandien Lietuvoje dėl savo sveikatos patiria atskirtį. „Šiems vaikams skiriama nepakankamai dėmesio, vis dar menkai suvokiami jų poreikiai. Mes visi, Lietuvos žmonės, turime pareigą negalią turinčius vaikus kuo labiau integruoti į mūsų visuomenę ir padėti jiems tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. Atskirtį patiriantis vaikas šiandien – milžiniška visuomenės problema rytoj“, – mintimis dalijosi R. Dičpetrienė.

2014 m. kurdama fotografijas Anne Geddes įkvepiančių išgyvenimo istorijų ieškojo visame pasaulyje. Darbuose yra įamžinti 15 vaikų iš 8 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Brazilijos, Vokietijos, Airijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kurdama kolekciją fotografė siekė atspindėti ligą išgyvenusių vaikų įkvėpimą ir stiprybę, o tėvams – sukurti akimirkas, kuomet pažvelgę į savo vaikų nuotraukas jie galėtų pagalvoti, kad jų dukra ar sūnus dar niekada neatrodė taip gražiai.

Nuo balandžio 22 iki gegužės 11 d. Anne Geddes fotografijų ciklą „Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“ galima pamatyti prekybos ir laisvalaikio centre „Mega”.

Lietuvoje Anne Geddes fotografijos darbų paroda organizuojama bendradarbiaujant Vaikų ligoninei, visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“ ir sveikatos priežiūros bendrovei „GlaxoSmithKline“.

 Šaltiniai:

  1. Meningococcal meningitis factsheet No 141. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tinklalapis. http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs141/en/.
  2. Metinės formos pagal 16 ligų, 2016. http://www.ulac.lt/lt/ataskaitos#metines.
  3. Meningokokinė infekcija pavojinga ir vaikams, ir suaugusiesiems http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/meningokokine-infekcija-pavojinga-ir-vaikams-ir-suaugusiesiems
  4. Mėnesinės formos pagal 16 ligų, 2017. http://www.ulac.lt/lt/ataskaitos#menesines.
  5. ECDC, 2016. Surveillance Atlas of Infectious Diseases http://europa.eu/en/data-tools/atlas/Pages/atlas.aspx.
  6. Užkrečiamos ligos. Meningokokinė infekcija. http://www.ulac.lt/ligos/M/meningokokine-infekcija .
  7. Usonis V. Vakcinos ir skiepijimas. Vilnius, 2010.
  8. Viner RM, et al. Lancet Neurol. 2012;11:774-783.