Portine hipertenzija sergantiems vaikams – naujos chirurgijos galimybės Vaikų ligoninėje
Portinė hipertenzija tarp vaikų nėra dažna, bet pavojinga liga, nes sukelia netikėtus kraujavimus, kurių laiku nesustabdžius vaikui grėstų mirtis. Šią patologiją turinčius vaikus nuolat turi prižiūrėti gydytojai gastroenterologai, endoskopuotojai, chirurgai. Pastarieji jau keletą dešimtmečių ieško naujų ir efektyvesnių chirurginių metodų operuoti mažų vaikų kepenų kraujagysles.
Lapkritį dviem vaikams, sergantiems portine hipertenzija pirmąkart Vaikų ligoninėje, dalyvaujant VUL Santaros klinikų angiochirurgams Mariui Gutauskui, Gediminui Vaitėnui, Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovui doc. Gilvydui Verkauskui ir Rusijos vaikų klinikinės ligoninės Mikrochirurgijos skyriaus Portinės hipertenzijos poskyrio vaikų chirurgams dr. Maksimui N. Suchovui ir Antonui Narbutovui, atlikta Meso-Rex šunto suformavimo ir mezorenalinių venų anastomozės operacijos.
Vaikų ligoninės pakviesti rusų gydytojai konsultantai vienoje iš didžiausių Maskvos ligoninių panašaus pobūdžio operacijų atlieka apie 50-60 per metus. Kaip ir kitose didelėse šalyse, Rusijos vaikai su šia sudėtinga liga koncentruojami iš visos šalies vienoje vietoje. Lietuvoje tokių operacijų poreikis yra nepalyginti mažesnis. Kasmet portinė hipertenzija diagnozuojama 2-3 vaikams, bet ne visiems iš karto prireikia chirurginės operacijos.
Kaip pasakoja Vaikų ligoninės Vaikų skubios medicinos, anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė, portinė hipertenzija gali atsirasti keliais būdais. Kartais ji yra kaip sindromas sergant sunkia kepenų liga, kai kraujo tekėjimas per kepenis yra komplikuotas dėl kepenų ligos sukeltų priežasčių. Daug dažniau pasitaiko, kai vaikai jau gimsta turėdami nesveikas kepenų vartų kraujagysles, arba dėl infekcijos per bambagyslę toksinai patenka į kepenų kraujagysles, suformuoja trombus (kraujo krešulius), deformuoja jų spindį, sutrikdo kraujo tekėjimą per kepenis ir padidina spaudimą kepenų vartų venos kraujagyslėse, – taip atsiranda vadinamoji vartų venos, arba portinė hipertenzija.
Tuomet, kaip teigia gydytoja, kraujas randa savus kelius: apeina užsikimšusias vietas kitomis kraujagyslėmis, – taip vaiko organizmas tarsi savaime išsprendžia atsiradusią problemą. Tačiau dėl kraujagyslėse sutiktų kliūčių spaudimas jose vis tiek kyla, todėl pasitaiko, kad portinės hipertenzijos požymių atsiranda net ir po keleto ar netgi dešimties metų. Kartais kepenų kraujagyslėse atsiradusi kliūtis kraujo spaudimą padidina labai greitai, o į skrandį ir stemplę padidėjusi kraujo tėkmė čia suformuoja išsiplėtusius kraujagyslių mazgus, kuriems trūkus kraujavimas gali prasidėti ir metų neturinčiam kūdikiui.
Pasak doc. V. Žilinskaitės, endoskopinės intervencijos, stengiantis prevenciškai apsaugoti nuo kraujavimo grėsmės, ar chirurginės operacijos nepagydo ligos, bet sumažina, o kartais visai panaikina kraujavimo pavojų. Tačiau visi šie veiksmai nepagerina kepenų kraujotakos ir blužnies didėjimo sukeliamų pasekmių.
Gydytojas gastroenterologas, kartu su gydytoju endoskopuotoju ir radiologu turi nuolat stebėti tokius pacientus, vertinti kraujo spaudimo didėjimą kepenų vartų kraujagyslėse ir spręsti, koks endoskopinis ar chirurginis gydymas ir kada būtų tinkamiausias konkrečiam pacientui.
Lietuvoje jau beveik dvidešimt metų Vaikų ligoninėje nuolat stebimi ir gydomi tokie portine hipertenzija sergantys vaikai. Pasak doc. G. Verkausko, suaugusiųjų angiochirurgai atlikdavo šuntavimo operacijas vaikams tais atvejais, kai pacientui labai padidėdavo blužnis ar nebebūdavo endoskopinio gydymo galimybės išvengti kraujavimo grėsmės, o kolateralinės venos labai išsiplėsdavo.
Pasak doc. dr. Gilvydo Verkausko, angiochirurginių operacijų vaikams buvo atliekama mažai ir dėl to, kad buvo abejojama dėl veninių anastomozių ilgalaikiškumo, ypač mažiems vaikams, ir dėl nedidelės patirties mažų vaikų venų chirurgijos srityje. Tai ypač preciziška chirurgijos rūšis, kuriai reikia didelės patirties, o mūsų šalyje retai pasitaikantys atvejai teikia mažai galimybių tobulėti.
Pastaraisiais metais pasaulyje plačiai pradėta taikyti fiziologinę kraujotaką į kepenis atkurianti Mezo-Rex šunto suformavimo operacija tiems vaikams, kuriems radiologiniu būdu patvirtinama kepenyse išlikusi tinkama chirurginei jungčiai vartų venos kraujotaka. Šie radiologiniai tyrimai kartais yra sudėtingi ir iki šiol Lietuvoje ne visi buvo atliekami. Todėl norint suteikti visavertišką pagalbą tokiems vaikams, reikia ne tik chirurgų bet ir radiologų tobulinimosi specializuotuose centruose, teigia Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas doc. G. Verkauskas.
Tarp Vaikų ligonnėje operuotų pacientų, nepaisant labai nuodugnaus ištyrimo prieš operaciją, tik vienam pavyko suformuoti Meso-Rex šuntą. Pasak doc. dr. G. Verkausko, tai atitinka ir pasaulinę patirtį: nepavykus šiai operacijai, atliekama kita venų anastomozė, kuri nors ir nepagerina kepenų kraujotakos, bet sumažina blužnies didėjimo ir varikozinio kraujavimo riziką.
Operacijos truko apie tris valandas, vaikai buvo ilgai stebėti ligoninėje dėl sunkaus pooperacinio laikotarpio ir trombų susidarymo prevencijos. Juos reikės ir toliau stebėti, nuolat atliekant kraujo ir kitus reikiamus tyrimus.
Tolesnis bendradarbiavimas su operaciją atlikusiais specialistais padės plėsti operacijų spektrą ir nuo šiol prireikus jas bus galima atlikti ir VUL Santaros klinikų filiale – Vaikų ligoninėje, įsitikinęs doc. dr. G. Verkauskas.
