Vaikų ligoninė: vaikų onkologinės ligos nebėra nuosprendis

Spaudos konferencija, įvykusi Vaikų ligoninėje,  paminėjo Vaikų onkohematologijos centro 35 metų veiklos sukaktį, o pasaulyje tradiciškai visą  rugsėjį kalbama apie vaikų onkologines ligas, dalijamasi patirtimi ir sėkmės istorijomis. Apie šią retą vaikų amžiui ligą visais aspektais kalbėjo medikai, labdariai ir pacientų tėvai.

Gydytoja onkohematologė prof. Lina Ragelienė: „Nueitas sunkus, bet vilties kupinas kelias. Šiandien vaikų vėžys iš mirties nuosprendžio tapo pagydoma liga. Tik sveikimo kelias nėra lengvas. Jo sėkmingai pabaigai reikalingas įvairių specialistų darnus komandinis darbas, šeimos pasitikėjimas dirbančiu personalu ir pakankamas finansavimas“.

Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon ir Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja Sigita Stankevičienė: „Vėžys vaikams pasitaiko labai retai.   Lietuvoje per metus juo  suserga apie 80 vaikų, kurių 80 proc. pasveiksta. Jie auga, mokosi, dirba. Tačiau likusiųjų 20 proc. atvejų, deja, nugali vėžys. Šiuolaikinės vaikų onkologijos tikslas – suteikti šansą pasveikti šiems vaikams. Tam tikslui būtinos gydymo naujovės, kurios diegiamos vykdant klinikinius mokslinius tyrimus. Juos vykdant vienijasi daugelis Europos šalių, o finansavimui greta valstybės lėšų svarus vaidmuo tenka labdaros ir paramos iniciatyvoms.“

Psichologė Monika Lukoševičiūtė. „Onkologinių pacientų ir jų artimųjų konsultavimas reikalauja iš psichologo labai daug emocinių pastangų, daug empatijos, įsitraukimo, kadangi dažniausiai pacientai kreipiasi ištikti krizės, išgąsdinti, pasimetę. Psichologinis šeimų ir individualių pacientų konsultavimas remiasi palaikymu, išklausymu bei emocine parama.

Nustačius diagnozę, informacija apie ją pirmiausiai pateikiama tėvams. Jie pirmi patiria stiprų stresą sužinoję tiesą apie savo vaiką. Tėvų būsena neišvengiamai daugiau ar mažiau veikia vaikus. Todėl darbas su tėvais, artimaisiais – neatsiejama psichologinio darbo su sergančiais vaikais dalis.

Yra bent kelios onkopsichologo užduotys dirbant su pacientais ir jų artimaisiais: palaikyti teigiamą emocinį foną, taip mažinant stresą, didinant viltį ir išbūnant su artimaisiais skausme ir kančioje; padėti kuo geriau prisitaikyti prie esamų gyvenimo sąlygų. Tam galima pasitelkti specifinius metodus, pavyzdžiui,  meno ir žaidimų terapiją, relaksacijos bei streso mažinimą ir, žinoma, paramą viso gydymo laikotarpiu.

Kiekvienu gydymo etapu reikia kitokios psichologinės pagalbos: aptikus ligą, reikia krizių intervencijos, skirtos išreikšti sunkius jausmus ir išgyvenimus bei išbandyti naujus įveikos būdus; ligos atsinaujinimo atveju orientuojamasi į vilties palaikymą ir bejėgiškumo mažinimą; gydymo laikotarpiu vienas iš svarbiausių pagalbos būdų pacientams ir jų šeimoms – palaikančioji terapija, kada reikia prisitaikyti prie paciento būklės. Todėl  visa terapija yra tarsi improvizacija, nes negali žinoti, kaip tą dieną jausis pacientas.

Svarbi sritis ir psichologinė pagalba personalui. Personalui onkologijos skyriuose kyla didžiulė rizika profesiniam perdegimui atsirasti. Labai svarbu ir asmeninis perdegimo simptomų atpažinimas, suvokimas ir gebėjimas pasirūpinti savimi tam, kad darbas medicinos srityje teiktų ir profesinį, ir asmeninį pasitenkinimą.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Giedrė Juškėnienė ir jos komanda:

Ergoterapeutas Justinas Blaževičius. „Ergoterapeutas – tai asmuo, kuris skatina aktyvumą, įsitraukimą į prasmingas veiklas, ugdo reikiamus įgūdžius. Ergoterapeutas analizuoja, kokią įtaką pyktis ar depresija daro vaiko gyvenimui, moko vaiką ir jį prižiūrinčius asmenis, kaip mažinti ir kontroliuoti pykčio protrūkius.

Šiais laikais išmaniosios  technologijos tobulėja labai sparčiai, o kartu su jomis ir naujoji karta. Mano, kaip specialisto, misija, per užsiėmimus maksimaliai įtraukti vaikus į atliekamas užduotis, pasitelkus išmaniąsias technologijas. Tada vaikai, būdami virtualioje aplinkoje, pamirštu, kad yra ligoninėje ir patiria daug gerų emocijų.

Per užsiėmimus taikome „Xbox kinect“ virtualios aplinkos platformą. Šiais metais planuoju pritaikyti naują virtualios realybės platformą „Oculus Rift“, kuri tiks vaikams Kaulų čiulpų transplantacijos poskyryje. Ši sistema naudojama skausmui malšinti, fobijoms gydyti, judesių amplitudei didinti bei suvokimo ir pažinimo funkcijoms gerinti.

Ergoterapijos užsiėmimuose taikomi įvairūs metodai: aktyvios mankštos bei kūrybiniai: piešimo terapija (piešiniai gali perteikti intelektinius ir emocinius sunkumus); muzikos terapija (stimuliuoja daugelį pažinimo, suvokimo, sensomotorinių procesų smegenyse). Muzika sustiprina smegenų veiklą: klausantis jos po kurio laiko sustiprėja erdvės ir laiko suvokimas. Tyrimai parodė, kad gydant nuovargį naudingi J. Bramso, neurozes – P. Čaikovskio, migreną – K. Oginskio, nemigą – E. Grygo kūriniai.

Šokio terapija – veiksminga priemonė stresui valdyti bei somatinėms ir psichikos sveikatos problemoms spręsti. Patyrus stresą, emocijos ilgam paveikia kūną. Neturint galimybės emociškai atsipalaiduoti, tai gali peraugti į frustaciją, nusiminimą, baimę, pyktį, save naikinantį elgesį.

Šiais metais pavasarį onkologine liga sergančių vaikų tėveliams du kartus per savaitę buvo taikomi šokio terapijos užsiėmimai, kuriuose buvo laisva valia kviečiami visi tėveliai kartu su vaikais. Pirmame užsiėmime tikėjomės sulaukti bent 3-4 tėvų, tačiau susirinko beveik visi. Po šokių užsiėmimų visi susėsdavome puodeliui arbatos. Šokio terapija trukdavo pusantros valandos, tačiau kartais mamos užsibūdavo keliomis valandomis ilgiau. Galiausiai skyriuje šokių užsiėmimai tapo vienu iš labiausiai laukiamų užsiėmimų“.

Kineziterapeutė Agnė Juodytė. „Kineziterapijos nauda ir svarba onkologiniams ligoniams pagrįsta mokslinėmis studijomis, atliktomis Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriuje“.

Vyresnioji mokytoja Svetlana Beinarovičienė.  „Mokymo ligoninėje tikslas yra užtikrinti sergančių vaikų mokymo tęstinumą. Kiekvienas sergantis vaikas turi teisę į mokymą ligoninėje arba namuose.

Mokymas ligoninėje individualus ir pritaikytas prie vaiko poreikių ir sugebėjimų, sveikatos būklės, gydytojų rekomendacijų ir vidaus tvarkos. Ligoninės mokykla sukuria vaikų bendruomenę ir padeda adaptuotis ligoninėje. Mokytojai ne tik formaliai išdėsto  programą, bet ir taiko įvairius mokymo metodus.

Mokymosi aplinka atitinka sergančių vaikų poreikius, o komunikacinės technologijos naudojamos stengiantis užkirsti kelią vaiko izoliavimui.

Sergančių vaikų mokytojai bendradarbiauja su medicinos personalu ir tėvais. Tėvai informuojami apie jų sergančio vaiko galimybę ir teisę mokytis ligoninėje bei mokymo programą“.

Vaikų vėžio asociacijos „Paguoda” įkūrėja Daiva Žaromskienė.  „23 metus žengiame kartu su šeimomis, auginančiomis vėžiu sergančius vaikus.  Svariausią pagalbą teikiame, atstovaudami vaikus ir jų šeimas LR Seimo Sveikatos reikalų, Socialinių reikalų ir Žmogaus teisių komitetuose,  svarstant  biomedicininių tyrimų, pagalbinio apvaisinimo ir socialinių garantijų įstatymus“.

Savo vaikų ligos istorijomis ir prisiminimais dalijosi Akvilė Bašė ir Tatjana Ponomariova.

Nuotr. Spaudos konferencija