Mokslinė veikla
2021 04 22 Vaikų chirurgijos skyriaus gydytoja vaikų chirurgė Beata Vincel apgynė medicinos ir sveikatos mokslų daktaro disertaciją „Nenusileidusių sėklidžių histologijos ir genų raiškos koreliacija“.
Disertacijos tikslas – nustatyti histologinį sėklidžių atsaką į hormoninį gydymą ir įvertinti genų raiškos pokyčių santykį su histologija. Atliktų tyrimų pagrindą sudarė berniukų su nenusileidusiomis sėklidėmis operacinės biopsinės medžiagos histologiniai ir molekuliniai tyrimai. Histologiniai tyrimai atlikti Valstybiniame patologijos centre. Molekuliniai tyrimai atlikti Šveicarijoje, vadovaujant prof. F. Hadziselimovič. Publikacijos apie genų raišką paskelbtos kartu su Kriptorchizmo tyrimo instituto (Listalis, Šveicarija) vienijamais specialistais. Nustatyta, kad adjuvantinis hormoninis gydymas gonadotropinus atpalaiduojančio hormono analogu (GnRHa) skatina gonocitų virsmą į Ad spermatogonijas – spermatogenezės kamienines ląsteles. Genų raiška skiriasi lyginant didelės (HIR) ir mažos (LIR) nevaisingumo rizikos grupes, kurios nustatytos pagal histologinius požymius. Tirti genai, dalyvaujantys pagumburio-hipofizės-lytinių liaukų ašies hormoniniame valdyme bei vaisingume, kanoniniuose ir alternatyviuose testosterono gamybos keliuose. Taip pat tirtos nekoduojančios RNR, kurios galimai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant spermatogenezę. Nustatyta, kad tirtų genų raiška yra reikšmingai sumažėjusi HIR grupėje ir gerėjanti gydant GnRHa. Remiantis gautais rezultatais berniukams, sergantiems kriptorchizmu, histologiškai nustačius aukštą nevaisingumo riziką, rekomenduojamas adjuvantinis hormoninis gydymas GnRHa. Taip pat pateikiamos hipotezės tolesniems prospektyviniams sėklidžių biopsijų sekoskaitos bei imunohistocheminiams tyrimams.
2019 03 07 Vaikų ausų, nosies gerklės ir akių ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Jekaterina Byčkova apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją „Vaikų kochlearinės implantacijos funkciniai rezultatai ir prognostiniai veiksniai.“
Klausos sutrikimas yra dažniausia įgimta patologija išsivysčiusiose šalyse. Įrodyta, kad kochlearinė implantacija yra saugus ir efektyvus kurtumo gydymo būdas. Nepaisant technologijų pažangos ir daugybės teigiamų kochlearinės implantacijos rezultatų, išlieka didelė rezultatų įvairovė ir poreikis tirti prognostinius veiksnius. Todėl buvo nuspręsta šiuo darbu nustatyti vaikų kochlearinės implantacijos funkcinius rezultatus ir jų prognostinius veiksnius. Tyrimo metu atliekant genetinius, CMV DNR sauso kraujo lašo tyrimus, buvo nustatytas unikalus kochlearinius implantus naudojančių vaikų kurtumo etiologinis profilis.
Dažniausias etiologinis veiksnys – paveldimas nesindrominis klausos sutrikimas – buvo patvirtintas pusei tiriamųjų. Atliekant smilkinkaulių kompiuterinės tomografijos vaizdų analizę, trečdaliui tiriamųjų buvo rasta vidinės ausies anatominių pokyčių. Buvo įvertinti kochlearinius implantus naudojančių vaikų kalbos suvokimo ir kalbos raidos rezultatai. Taip pat nagrinėti demografiniai, audiologiniai, operacijos ir implanto, etiologiniai, radiologiniai, šeimos, lavinimo bei ugdymo veiksniai, siekiant išsiaiškinti sąsajas su pooperaciniais rezultatais.
Paaiškėjo, kad kochlearinius implantus naudojančių vaikų ir kalbos suvokimo, ir kalbos raidos rezultatai daugiausia yra susiję su vaiko šeimos bei ugdymo ir lavinimo veiksniais. Daugiaveiksnės žingsninės regresijos metodu nustatyta, kad amžius operacijos metu, pooperaciniai klausos slenksčiai naudojant kochlearinius implantus ir kaulinio sraigės nervo kanalo spindis yra nepriklausomi kalbos suvokimo prognostiniai veiksniai po operacijos, o kalbos raidos rezultatai priklauso nuo tėvų dalyvavimo lavinant vaiką ir surdopedagoginės pagalbos prieinamumo.
2018 12 12 Vaikų onkohematologijos skyriaus gydytoja vaikų hematologė Audronė Mulevičienė apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją „Kūdikių ir mažų vaikų mitybinių mažakraujysčių ryšys su sveikatos rodiklių ir išmatų mikrobiotos pokyčiais”. Mokslinė vadovė – prof. dr. Augustina Jankauskienė.
Lietuvoje mitybinė kūdikių ir mažų vaikų mažakraujystė išlieka aktuali problema, tačiau iki šiol didžiausias dėmesys skirtas ankstyvajai ligos diagnostikai bei gydymui. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti kūdikių ir mažų vaikų iki 36 mėnesių amžiaus mitybinių mažakraujysčių ryšį su antropometrinių rodiklių, mitybos ypatumų ir išmatų mikrobiotos pokyčiais Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėje. Nustatyta, kad mitybine geležies stokos mažakraujyste (mGSM) sirgusiųjų grupėse buvo daugiau mažo gimimo svorio ir sparčiau gimimo svorį padvigubinusių kūdikių ir vaikų. Nepakankama dietos įvairovė didino riziką susirgti mGSM kūdikystėje, o vėlyvas mėsos įtraukimas į mitybą, karvės pieno ir saldintų produktų vartojimas – susirgti antraisiais–trečiaisiais gyvenimo metais. Taip pat nustatyti mitybinių mažakraujysčių profilaktikos trūkumai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje: žindymo skatinimo, palaikymo ir saugojimo stoka, netinkamos papildomo maitinimo rekomendacijos, specifinių profilaktikos priemonių taikymo spragos. Naujos kartos sekoskaitos metodu ištyrus išmatų mikrobiotos 16S rRNR geno V3-V4 regioną, paaiškėjo, kad mGSM susijusi su sveikatai nepalankiais pokyčiais: sumažėjusiu Bifidobacteriaceae/ Enterobacteriaceae santykiu, sumažėjusia Coriobacteriaceae šeimos bakterijų santykine gausa ir padidėjusia Veillonellaceae šeimos bakterijų santykine gausa. Remiantis rezultatais parengtas kūdikių ir mažų vaikų mitybinių mažakraujysčių profilaktikos algoritmas.
Gydytojas vaikų chirurgas Arūnas Strumila savo disertacijoje siekė nustatyti ir įvertinti vaikų infantilinių hemangiomų stebėjimo ir gydymo veiksmingumo prognozinius kriterijus taikant infraraudonųjų spindulių termografijos metodą. Buvo iškelti uždaviniai: nustatyti vaikų infantilinių hemangiomų (IH) paviršiaus temperatūrų diagnostines reikšmes infraraudonųjų spindulių termometrijos metodu; nustatyti ir įvertinti IH paviršiaus aukščiausias ir vidutines temperatūrų diagnostines reikšmes infraraudonųjų spindulių termografijos metodu; išsiaiškinti stebėtos grupės vaikų IH proliferacijos rizikos veiksnius ir įvertinti jų diagnostinę reikšmę; nustatyti infraraudonųjų spindulių termografijos metodo galimybes vaikų IH gydymo efektyvumui įvertinti. Į perspektyvųjį biomedicininį tyrimą buvo įtraukti 102 pacientai su IH. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausia IH paviršiaus temperatūra (matuojant infraraudonųjų spindulių termometru) nustatyta proliferuojančių infantilinių hemangiomų pogrupyje; matuojant IH paviršiaus temperatūrą infraraudonųjų spindulių termografu, temperatūrų vidurkiai tarp pogrupių skyrėsi statistiškai patikimai; aukštesnė IH paviršiaus temperatūra, matuojama infaraudonųjų spindulių termografu, didina IH proliferacijos tikimybę; stebint gydomų IH temperatūros pokyčius per kiekvieną vizitą, matomas statistiškai patikimas IH temperatūros mažėjimas, o tai rodo teigiamą gydymo dinamiką.
2017 05 03 Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus gydytoja rezidentė Indrė Stacevičienė apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Streptococcus pneumoniae kolonizacija ikimokyklinio amžiaus vaikų nosiaryklėje ir jos įtaka ūminių kvėpavimo takų infekcijų eigai“.
S.pneumoniae infekcija yra aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, ypač tarp kūdikių ir mažų vaikų. Lietuvoje trūksta duomenų apie S.pneumoniae kolonizacijos ir infekcijos dažnumą, cirkuliuojančius serotipus bei atsparumą antibakteriniams preparatams. Tyrimo tikslas – įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų, sergančių ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, S.pneumoniae kolonizacijos nosiaryklėje ypatumus ir įtaką ūminių kvėpavimo takų infekcijų eigai. Prospektyvinis tyrimas atliktas 2012–2013 metais. Buvo tiriama 900 vaikų iš penkių geografiškai svarbių Lietuvos miestų dėl S.pneumoniae nešiojimo nosiaryklėje. Tiriamiesiems rasta dažna (40,8 proc.) S.pneumoniae kolonizacija nosiaryklėje. Lietuvoje vyravo tie patys S.pneumoniae serotipai (6A, 6B, 14, 15, 19F ir 23F), kurie dominavo kitose Europos šalyse iki pneumokokinių vakcinų įtraukimo į nacionalinę imunizacijos programą. S.pneumoniae kolonizacija turėjo neigiamą įtaką ūminių kvėpavimo takų infekcijų eigai (ilgesnė ligos trukmė, ilgesnis kolektyvo nelankymo laikas, dažnesnis ūminis vidurinės ausies uždegimas, bronchitas ir plaučių uždegimas, dažnesnis gydymas antibakteriniais preparatais). Dauguma S.pneumoniae buvo jautrūs dažnai vartojamiems antibakteriniams preparatams (84,2 proc. buvo jautrūs penicilinui, 78,7 proc. – eritromicinui). Apskaičiuota, jog šiuo metu rinkoje esančios konjuguotos pneumokokinės vakcinos galėtų būti veiksmingos, skiepijant Lietuvos vaikus.
2017 04 05 Vaikų ligoninės Vaikų ortopedijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas Giedrius Bernotavičius apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Paauglių idiopatinės skoliozės chirurginės korekcijos metodų lyginamoji studija nustatant optimalų laikysenos prognostinį faktorių“.
Esant Lenke I tipo stuburo iškrypimui, fiksacijos lygio nustatymas yra viena pagrindinių užduočių, planuojant idiopatinės paauglių skoliozės chirurginį gydymą. Netinkamas stuburo fiksacijos pasirinkimas blogina pacientų laikyseną ir didina pakartotinės operacijos tikimybę.
Pacientai randomizuoti į 3 grupes pagal stuburo fiksacijos pasirinkimą, taikant „paliesto slankstelio” metodą. Išanalizuoti nefiksuoto stuburo juosmens iškrypimo (NSJS) progresavimo, krūtinės poslinkio rizikos faktoriai ir jų ryšys su stuburo fiksacijos pasirinktais būdais. Įvertinta gyvenimo kokybė dvejus metus po operacijos pagal pasirinktą stuburo fiksaciją naudojant validizuotą SRS-LT klausimyną.
Sukurtas stuburo ligų atpažinimo modulis, kuris palengvins skoliozės diagnostiką bei pagerins rezultatų vertinimo objektyvumą. NSJS progresavimo prognostiniai rizikos faktoriai: Risser 0 prieš operaciją ŠS yra 68,03(95%PI 3,4325-1348,3010, p=0,006), LIV+1 atstumas >12,6mm po 3-6 mėnesių ŠS yra 1,59(95% PI 1,2587-2,031, p=0,0001) ir LIV kampas po 2 metų >4,5° ŠS yra 1,31(95%PI 1,0265-1,6629, p=0,03). Nagelkerke R2=0,7153. Krūtinės poslinkio prognostiniai rizikos faktoriai: krūtininės dalies iškrypimo viršūnės atstumas >45mm prieš operaciją, ŠS yra 1,04,=0,019(95%PI 1,0065-1,0754, p=0,019) ir T1-CSVL atstumas prieš operaciją >19,69 mm ŠS yra 1,1(95% PI 1,0209-1,1955, p=0,01). Nagelkerke R2=0,2230.
Gyvenimo kokybė taikant skirtingus fiksacijos būdus nesiskyrė praėjus dvejiems metams po operacijos.
2016 09 22 Vaikų ligoninės Vaikų akių skyriaus gydytoja oftalmologė dr. Donata Montvilaitė apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Priešmokyklinio amžiaus vaikų, kurie sirgo neišnešiotų naujagimių retinopatija, regos sistemos ir auksologinių charakteristikų sąsajų analizė“.
Neišnešiotumas – didžiulė problema. Pasaulyje priešlaikinių gimimų skaičius išlieka pastovus, Lietuvoje gimstančių per metus neišnešiotų naujagimių skaičius svyruoja tarp 5,4 – 6 proc.
Net ir naujagimiui pasveikus, persirgtų ligų pasekmės gali neigiamai veikti tolesnį augimą, motorinę ir psichoneurologinę raidą. Dėl nebrandžių naujagimių organų pasireiškia įvairių funkcijų nepakankamumas, dėl nebrandžios tinklainės – neišnešiotų naujagimių retinopatija, kurios nedidelė, bet reikšminga baigčių dalis gali lemti aklumą. Iki šiol nebuvo atsakyta į klausimą, kaip sekasi augti vaikams, gimusiems laikotarpiu, kai ir Lietuvoje buvo išmokta diagnozuoti ir gydyti neišnešiotų naujagimių retinopatiją.
Neišnešiotų naujagimių, sirgusių retinopatija, raida ir augimas vėlesniais ontogenezės laikotarpiais mažai tyrinėtas ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu. Šiandien lieka neaiški sirgusių retinopatija neišnešiotų naujagimių raida ir būklė prieš pat mokyklą, taip pat individuali tokių vaikų augimo įvairovė, jų regos sistemos ir fizinės būklės branda, šių rodiklių sąsajos, pasirengimas mokyklai pagal pastaruosius biologinius parametrus.
Šiame darbe siekta nustatyti neišnešiotų naujagimių retinopatija sirgusių vaikų vėlyvuosius regos bei fizinės būklės ypatumus 5–7 metų amžiaus tarpsniu, atsižvelgiant į pastarųjų rodiklių būklę gimus ir retinopatijos sunkumą. Atliktas išsamus oftalmologinis ištyrimas bei išmatuoti vaikų fizinės būklės rodikliai, apskaičiuoti įvairūs kūno proporcijų ir sudėties indeksai.
Atlikta kompleksinė daugiamatė regos sistemos ir fizinės būklės sąsajų analizė suteikė naujų neišnešiotų naujagimių ontogenezės žinių: gimimo metu nesubrendusio regos organo ir viso kūno raidos panašumų ir skirtumų.
Atlikto tyrimo duomenys patvirtina, kad tokių vaikų mokyklos pradžios laikas neturėtų būti ankstesnis nei septyneri metai. Nuolatinė oftalmologinė ir pediatrinė priežiūra turėtų būti dažnesnė, nei rekomenduojama išnešiotiems vaikams.
2015 12 01 Vaikų ligoninės Vaikų urologijos skyriaus gydytojas vaikų chirurgas Vytautas Bilius apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Kriptorchizmo chirurginio gydymo laikas ir vaisingumo prognozė vertinant spermatogenezę sėklidžių biopsijoje“.
Tai pirmas mokslinis tyrimas Lietuvoje, kurio tikslas – parinkti kriptorchizmu sergantiems vaikams orchiopeksijos atlikimo laiką pagal randamų Ad spermatogonijų kiekį sėklidžių biopsijoje, atlikti operuotų ligonių vaisingumo prognostinį vertinimą. Šiuo metu vienos nuomonės dėl operacijos laiko ir nevaisingumo rizikos kriptorchizmu sergantiems vaikams tarp mokslininkų nėra. Šiuo darbu norėta įrodyti, kad didžiausią įtaką germinacinių ląstelių virsmo į Ad spermatogonijų išsaugojimui turi operacijos laikas, o nevaisingumo rizikos laipsnį galima nustatyti atliekant sėklidžių biopsijas orchiopeksijos metu.
Ankstyva orchiopeksija didina vaisingumo tikimybę. Darbe pritaikyta sėklidės biopsijos paėmimo technika Ad spermatogonijų kiekiui nustatyti. Lietuvoje dėl kriptorchizmo operuojamų vaikų skaičius didėja, o amžiaus vidurkis per pastaruosius 10 metų sumažėjo 1,83 metų. Vaikams iki 14 mėnesių nustatytas statistiškai patikimai didesnis spermatogonijų kiekis nei vaikams iki 3 metų. Tarp amžiaus ir Ad spermatogonijų kiekio nustatyta neigiama koreliacija. TFI buvo patikimai didesnis pirmoje amžiaus grupėje, sėklidžių padėtis įtakos neturėjo.
Vidutinio nevaisingumo rizikos grupė (VNRG) dažniau pasitaikė pirmoje amžiaus grupėje, o didelio nevaisingumo rizikos grupė (DNRG) – antroje. Įvertinus šansų santykius, antros grupės vaikai gali 2 kartus dažniau patekti į DNRG. Germinacinių ląstelių vystymasis, išreikštas Ad spermatogonijų atsiradimu, yra susijęs su sėklidės padėtimi bei prielipo santykiu nusileidusioje sėklidėje. Ad spermatogonijos, kaip normaliai vykstančio, vadinamojo mažojo brendimo rodiklis, turi tiesioginį ryšį su sėklidės ir jos prielipo suaugimo laipsniu. Atliktų tyrimų duomenys patvirtina, kad vaikus, sergančius kriptorchizmu, reikia operuoti iki 1 metų, o esant reikalui – skirti gydymą LH-RH analogais.
2015 10 29 Vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir imunologijos skyriaus vaikų ligų gydytojas vaikų pulmonologas Rimvydas Ivaškevičius apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Kokliušas Lietuvos didžiųjų miestų pažeidžiamiausiose vaikų amžiaus grupėse“.
Šis mokslinis darbas atliktas 2009-2015 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje.
Šiuolaikiniai kokliušo epidemiologiniai duomenys kelia didelį tarptautinį įvairių sričių mokslininkų susirūpinimą ir kokliušo problematiką vėl iškelia į aktualiausių sveikatos apsaugos problemų lygmenį. Lietuvoje įvairioms kokliušo problemoms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių sergamumas kokliušu mūsų šalyje yra kur kas didesnis, nei oficialiai užregistruojama. Sergantys paaugliai platina infekciją ir tampa epidemiologiškai pavojingi labiausiai pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams – naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams. Šios amžiaus grupės apsaugą nuo kokliušo galėtų užtikrinti specifiniai antikūnai, per placentą gauti iš motinos organizmo. Deja, tyrimo duomenys rodo, kad daugumos gimdyvių kraujyje specifinių antikūnų prieš B.pertussis kiekiai buvo labai maži, todėl tikėtina, kad jie neužtikrino naujagimių apsaugos nuo kokliušo. Be to, pačios nėščiosios buvo imlios kokliušui. Darbe nagrinėjamas ir klinikinių kokliušo simptomų jautrumas bei specifiškumas, epidemiologinės anamnezės įtaka diagnozuojat kokliušą, antibakterinių preparatų skyrimo tendencijos. Tai pirmas darbas Lietuvoje, kompleksiškai nagrinėjantis įvairias kokliušo problemas pažeidžiamiausiose vaikų amžiaus grupėse.
2015 09 24 Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui, vaikų ligų gydytoja Sigita Burokienė apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Ikihospitalinė vaikų sveikatos priežiūra priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose bei jos optimizavimo kryptys“.
Vaikai priskiriami prie socialiai pažeidžiamų asmenų grupės, tad geresnė jų sveikata ir tobulesnė sveikatos priežiūra priskiriami prie šių dienų prioritetų. Tyrimo tikslas – įvertinti ikihospitalinės vaikų sveikatos priežiūros būklę ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose Lietuvoje, išsiaiškinti esmines problemas ir numatyti ikihospitalinės pagalbos optimizavimo kryptis. Pirmą kartą Lietuvoje, naudojant Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenis, buvo vertintos vaikams skubios pagalbos skyriuose suteiktų ambulatorinių paslaugų ilgalaikės vartojimo tendencijos, tyrinėjami demografiniai ir regioniniai paslaugų vartojimo netolygumai, paslaugų skubios pagalbos skyriuose teikimo ypatumai, veiksniai, nulėmę tėvų sprendimą kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių dėl vaikų sveikatos būklės, kai nereikia stacionarinio gydymo, bei skubios pagalbos vertinimo skalių panaudojimas vaikams.
Darbe pritaikytas Andersen sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo modelis. Šiame darbe aprašyti rezultatai ir pateikiamos rekomendacijos suteiks pagrindo tolesniems moksliniams ikihospitalinės vaikų sveikatos priežiūros srities tyrinėjimams, o sveikatos politikams – žinių apie medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę, pirminės ir skubios (angl. first contact care) vaikų sveikatos priežiūros organizavimą, padės geriau suprasti tėvų, atvykstančių su vaikais į skubios pagalbos skyrių, poreikius.
2015 02 18 Vaikų ligoninės Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro administratorė-kineziterapeutė Aurelija Šidlauskienė apgynė eksternu parengtą medicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Funkcinės būklės ir fizinio aktyvumo sąsajos ankstyvojoje paauglystėje“.
Moksliniai tyrimai rodo, kad dauguma suaugusiųjų ir vaikų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir fizinio aktyvumo lygis mažėja. Mažas fizinis aktyvumas nurodomas kaip vienas svarbiausių veiksnių, prisidedantis prie antsvorio ir nutukimo paplitimo. Jauno amžiaus žmonių nutukimas turi neigiamos įtakos beveik visoms organizmo sistemoms, tačiau mokslinėje literatūroje pasigendama kompleksinio funkcinės būklės ir fizinio aktyvumo sąsajų įvertinimo ankstyvojoje paauglystėje.
Darbo tikslas buvo įvertinti 11-14 metų amžiaus paauglių funkcinės būklės ir fizinio aktyvumo tarpusavio sąsajas. Tyrimo metu įvertinta paauglių laikysena, fizinis pajėgumas, fizinis aktyvumas ir antropometriniai rodikliai, apskaičiuoti šių veiksnių tarpusavio ryšiai. Nustatyta, kad ankstyvosios paauglystės laikotarpiu paaugliai statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal funkcinės būklės ir fizinio aktyvumo parametrus: 47,4 % paauglių turėjo netaisyklingą laikyseną, 22,2 % paauglių buvo mažo fizinio aktyvumo, mergaitės buvo mažiau fiziškai aktyvios ir pasižymėjo mažesniu fiziniu pajėgumu negu berniukai. Laikysena ir fizinio pajėgumo rodikliai buvo statistiškai reikšmingai susiję su fiziniu aktyvumu. Mažo fizinio aktyvumo paaugliai pasižymėjo mažesniu fiziniu pajėgumu negu vidutinio-didelio fizinio aktyvumo paaugliai. Netaisyklinga laikysena, silpna kojų jėga ir maža pilvo raumenų ištvermė buvo dažnesnė tarp mažo fizinio aktyvumo paauglių. Ankstyvosios paauglystės laikotarpiu 20,1 % paauglių turėjo antsvorio ar buvo nutukę. Pusiausvyra, staigioji kojų jėga ir pilvo raumenų ištvermė buvo statistiškai reikšmingai susiję su kūno mase ir procentiniu riebalų kiekiu ankstyvojoje paauglystėje. Antsvorį-nutukimą turintys paaugliai pasižymėjo mažesniu fiziniu pajėgumu ir buvo mažiau fiziškai aktyvūs negu normalios kūno masės paaugliai.
2014 12 18 Vaikų ligoninės Pediatrijos skyriaus vaikų ligų gydytoja Skirmantė Rusonienė apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Vaikų ūminių artritų diagnostinių ir prognostinių biožymenų vertinimas“.
Šis mokslinis darbas atliktas 2010-2014 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje.
Vaikų artritai – grupė ligų, pasireiškiančių nuolatiniu sąnarių skausmu, patinimu ir jų funkcijos sutrikimu. Šiuos pažeidimus gali lemti įvairios priežastys – nuo ūminių infekcijų, sepsio iki lėtinių, dažnai neaiškios kilmės uždegiminių ligų, tokių kaip jaunatvinis idiopatinis artritas (JIA) ar sisteminė raudonoji vilkligė.
Ūmios (iki 6 savaičių) ligos stadijos vaikų artritai pasaulyje tyrinėti nedaug. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelis klinikinių studijų tyrinėjo vaikų, sergančių JIA, ilgalaikes ligos išeitis ir tik nedaugelis tyrė galimus ankstyvus lėtinio artrito prognostinius veiksnius. Tai – pirmas Lietuvoje darbas, skirtas naujai pažvelgti į ūminio artrito klinikinius, aboratorinius, mažai ištirtus citokinų rodiklius, ir funkcinės būklės vertinimą, siekiant atrinkti svarbiausius biožymenis, turinčius lėtinės ligos prognostinę reikšmę.
Kalprotektino (MRP 8/14), IL-6 ir IL-33 koncentracijų pokyčiai kraujo serume ir sąnariniame skystyje vaikams, sergantiems ūminiais artritais, tirti pirmą kartą. Analizuotos šių biožymenų sąsajos su infekcija susijusiais artritais bei skirtingomis JIA formomis, ūminių artritų ligos aktyvumu, vaikų funkciniu pajėgumu. IL-33 pirmą kartą tirtas su sergančiais artritu vaikais.
Gauti duomenys leido išskirti reikšmingus lėtinės sąnarių prognostinius ligos požymius ligonių stebėjimo periodais (po 6 mėnesių, po 1 ir 2 metų nuo ūminės ligos pradžios). Pagal ūminėje artrito stadijoje nustatytus reikšmingus lėtinei ligai požymius, buvo sudaryti reikšmingiausių požymių kompleksai (modeliai), galintys prognozuoti lėtinę sąnarių ligos eigą.
Sergančių artritu vaikų funkcinė būklė ir vaikų gyvenimo kokybė pirmą kartą Lietuvoje buvo įvertinta naujai įdiegiamu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje įvairiapusiu jaunatvinių artritų vertinimo klausimynu JAMAR, o duomenys palyginti su seniau Lietuvoje taikytu vaiko sveikatos būklės vertinimo klausimynu CHAQ.
2014 10 27 Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja vaikų ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją „Vaikų rotavirusinės infekcijos molekulinės epidemiologijos ir klinikos paralelės“.
Šis mokslinis darbas atliktas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikoje, bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūra Londone bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centru. Mokslinio darbo vadovas – prof. habil. dr. Vytautas Usonis.
Pagrindinis šio darbo tikslas buvo nustatyti cirkuliuojančių rotavirusų genotipų įvairovę bei šių genotipų sukeltos infekcijos klinikinius aspektus.
Rotavirusinė infekcija yra viena dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių visame pasaulyje. Dėl didelio sergamumo ir dažnų hospitalizacijų rotavirusinė infekcija yra aktuali pediatrinė problema ir Lietuvoje. Yra žinoma, kad gamtoje cirkuliuojančių rotavirusų genotipų įvairovė yra labai didelė. Iki šio tyrimo Lietuvoje nebuvo atlikta jokių rotavirusų genotipų įvairovę nagrinėjančių darbų. Mokslinėje literatūroje iki šiol nėra bendros nuomonės, ar skirtingi rotavirusų genotipai gali daryti įtaką rotavirusinės infekcijos eigos sunkumui.
Šiame darbe pateikiami pirmieji reprezentatyvūs duomenys apie cirkuliuojančius rotavirusų genotipus Lietuvoje, nagrinėjami klinikiniai rotavirusinės infekcijos aspektai bei galima rotavirusų genotipų įtaka ligos sunkumui.
Gydytojos I. Ivaškevičienės mokslinį darbą vertino Disertacijos gynimo tarybos pirmininkė Mokslinio darbo vertinimo komisijos vadovė Vilniaus universiteto prof. dr. Janina Tutkuvienė ir komisijos nariai: Vilniaus universiteto prof. dr. Regina Ėmužytė, prof. habil. dr. Rūta Dubakienė, taip pat Valstybinio mokslinių turimų instituo ir Inovatyvios medicinos centro dr. (HP) Audronė Eidukaitė ir prof. dr. Ron Dagan iš Negevo Ben-Gurion universiteto (Izraelis).
Prof. Ron Dagan – pasaulinio garso mokslininkas, kurio pagrindinė domėjimosi sritis – vaikų infekcinės ligos, vaikų pneumokokinė infekcija ir jos profilaktika. Mokslininkas buvo Europos vaikų infekcinių ligų, o vėliau ir Pasaulio vaikų infekcinių ligų draugijos prezidentas. Per savo karjerą yra publikavęs daugiau nei 500 straipsnių.
Mokslinio darbo oponentais buvo pakviesti Vilniaus universiteto prof. dr. Augustina Jankauskienė ir prof. dr. Timo Vesikari iš Tamperės universiteto (Suomija).
Prof. Timo Vesikari – mokslininkas, ne vienerius karjeros metus atidavęs rotavirusinės infekcijos tyrinėjimams. Jis yra vienas pagrindinių klinikinių rotaviruso vakcinų tyrimų tyrėjų, sukūrusių rotavirusinio gastroenterito klinikinio sunkumo vertinimo skalę, taikomą visame pasaulyje. Ši skalė buvo taikoma rengiant ir šį mokslinį darbą.
2013 11 04 Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriaus gydytoja onkohematologė Goda Vaitkevičienė apgynė medicinos daktaro disertaciją tema „Pradinio leukocitų skaičiaus prognostinė reikšmė gydant ūmine limfoblastine leukemija sergančius vaikus Lietuvoje ir Šiaurės šalyse.
Disertacijos pirminis tikslas buvo įvykdyti sąlygas, kad Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centras atitiktų kriterijus ir galėtų įtraukti ūmine limfoblastine leukemija (ŪLL) sergančius vaikus į tarptautinį gydymo protokolą, t.y. ligoniai gautų geriausią įmanomą ŪLL gydymą, taip pagerinant jų išgyvenamumą. Antrinis tikslas: ištirti biologinius leukeminių ląstelių ir šeimininko (ligonio) veiksnius, lemiančius pradinį leukocitų skaičių (LS), diagnozuojant ŪLL, bei ištirti LS prognostinę reikšmę, kai į analizę įtraukiami kiti žinomi prognostiniai veiksniai.
I tyrimas. Surinkti ir išanalizuoti vaikų, 1992-2012 m. gydytų dėl ŪLL Lietuvoje (N=459) epidemiologiniai duomenys ir gydymo rezultatai, įsitraukta į tarptautinio (kartu su Šiaurės šalių vaikų onkohematologais) vaikų ŪLL gydymo protokolą. ŪLL sergančių vaikų išgyvenamumas Lietuvoje pagerėjo apie 20% ir pasiekė tarptautinį lygį.
II tyrimas. Išanalizavus Šiaurės šalyse 1992-2008 m. dėl ŪLL gydytų vaikų duomenis (N=2363) nustatytos leukeminių blastų citogenetinės aberacijos ir ligonio biologiniai veiksniai, lemiantys skirtingą LS diagnozuojant ŪLL. Nustatyta, kad LS buvo reikšmingas išgyvenamumo rizikos veiksnys ir pre-B ŪLL, ir T-ŪLL ligoniams, kurių pradinis LS buvo >100 x 109/L, tačiau tik tais atvejais, kai atsakas į gydymą buvo lėtas.
III tyrimas. Populiaciniame vaikų ŪLL, pasireiškusios hiperleukocitoze (LS >200 x 109/L), tyrime išanalizuoti 221 ligonio, 1992-2011 m. gydyto Lietuvoje ar Šiaurės šalyse duomenys. Nustatyta, kad didelis leukocitų skaičius, o ne naviko lizės sindromas buvo pagrindinis ankstyvo mirtingumo rizikos veiksnys. Uždelstas specifinis ŪLL gydymas ar sumažintos pradinės chemopreparatų dozės galėjo turėti neigiamos reikšmės ankstyvų mirčių išsivystymui. Sudarytos bendros Baltijos ir Šiaurės šalių centrams skirtos rekomendacijos dėl pradinės ligonių su ŪLL ir hiperleukocitoze bei didele naviko lizės sindromo išsivystymo rizika (LS >100 x 109/L), gydymo taktikos.
2013 09 17 Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus gydytoja vaikų neurologė Rūta Samaitienė apgynė daktaro disertaciją tema „Rolando epilepsija sergančių vaikų EEG pakitimų, miego bei elgesio sutrikimų ir klinikinių charakteristikų sąsajos“.
Rolando epilepsija – tai dažniausia vaikų epilepsija. Nors Rolando epilepsijai (RE) būdinga gerybinė eiga, dalis sergančiųjų turi miego bei elgesio problemų. Nuosekliai buvo ištirti 75 RE sergantys bei 32 lyginamosios grupės nesergantys epilepsija pacientai. Grupės nesiskyrė pagal amžių ir lytį. Sergantieji RE buvo suskirstyti į grupes pagal priepuolių pasikartojimą per paskutinius 6 mėnesius bei kitas klinikines charakteristikas. Elgesio sutrikimai paskutinių 6 mėnesių laikotarpiu buvo vertinami pasitelkiant CBCL (angl. Child Behavior Checklist) klausimyną, miego sutrikimai – pagal vaikų miego sutrikimų skalę (SDSC) (angl. Sleep Disturbance Scale for Children).
Vertintos miego ir elgesio problemos bei jų sąsajos su klinikiniais, EEG duomenimis bei vizualinės-motorinės reakcijos laiko duomenimis. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetu rankiniu ir automatiniu būdu buvo tirtas pacientų EEG, kurtas automatizuoto vertinimo algoritmas.
Tik tiems RE pacientams, kuriems buvo priepuolių per paskutinius 6 mėn., nustatyti patikimai aukštesni SDSC klausimyno įverčiai (padidėjęs mieguistumas, kvėpavimo sutrikimai miego metu, miego-budrumo ritmo sutrikimai, ilgesnė miego latencija) bei patikimai aukštesni CBCL klausimyno rodikliai (socialinių sunkumų, mąstymo sunkumų, dėmesio sunkumų, agresyvaus elgesio bei bendrų sunkumų skalių įverčiai).
Elgesio problemos buvo susijusios su ilgesne epilepsijos trukme, sunkesniais ir dažnesniais priepuoliais, miego problemomis bei miego EEG pakitimais (>35/min pikų kiekiu bei pikų lokalizacija ir kitose nei centrotemporalinės srityse). Budrumo EEG nustatytas >17/min pikų kiekis buvo susijęs su ilgesniu reakcijos laiku. Sunkiau gydoma Rolando epilepsija buvo susijusi su elgesio problemomis ir EEG pakitimais (>37/min pikų kiekiu miego EEG bei pikų lokalizacija ir kitose nei centrotemporalinės srityse). Morfologinio filtro algoritmo EEG analizės programa veikė 88 proc. tikslumu.
2013 03 18 Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriaus gydytoja onkohematologė Sonata Šaulytė Trakymienė apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Sąnarių pažeidimo dėl kraujavimo vertinimas hemofilija sergantiems vaikams taikant skirtingus gydymo būdus“.
Hemofilija sergančių žmonių, ypač vaikų, medicininė priežiūra Lietuvoje palyginti su šiuolaikiniais standartais buvo neadekvati. Sąnarių pažeidimas, taikant pakaitinę terapiją krešėjimo faktoriais kraujavimo epizodų metu neišvengiamas, tačiau kokio amžiaus pacientams jis pasireiškia, nėra žinoma.
Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos vaikų, sergančių hemofilija, demografinius duomenis, gydymą bei kaulų ir raumenų sistemos pažeidimą taikant naują standartizuotą sąnarių būklės vertinimo metodą (angl. santr. HJHS) siekiant nustatyti jo pritaikymo tinkamumą bei sąnarių pažeidimą atsižvelgiant į amžių, kai vystosi kaulų ir raumenų sistemos pokyčiai, ir taikomą gydymo būdą.
Hemofilijos paplitimas tarp 0–17 m. berniukų buvo 15,3/100 000. Sunki hemofilijos forma sudarė 60 proc. Vidutinis naujų atvejų skaičius 1992–2011 m. buvo 1,57 / 10 000 gimusių berniukų. Metinis sunaudotas FVIII kiekis (TV/metus) sunkia hemofilija sergantiems pacientams padidėjo 140 proc. nuo 2003 iki 2008 m.
Vidutinis HJHS balas 4–9 m. amžiaus grupėje buvo 11,6, o 10–17 m. ženkliai didesnis – 31,5 (p = 0,0002). Skirtingų gydymo grupių sąnarių būklės palyginimas parodė, kad skirtumas matomas jau ankstyvajame amžiuje (4–9 m.) – 2,2 (profilaktika) palyginti su 12,5 (epizodinis gydymas) (p = 0,0002).
Tyrimas parodė, kad HJHS metodas yra tinkamas hemofilija sergančių pacientų, kuriems yra taikomas epizodinis gydymas, sąnarių būklei vertinti. HJHS balų didėjimas vertintas kaip progresuojančio sąnarių pažeidimo dėl kraujavimo požymis, kuris prasideda apie 10-uosius gyvenimo metus ir vėliau. Sąnarių pažeidimo vertinimas, taikant HJHS metodą, rodo, kad kraujavimų profilaktika užtikrina geresnę sąnarių pažeidimo išeitį jau ankstyvajame amžiuje.
2012 12 20 Vaikų ligoninės Vaikų chirurgijos skyriaus gydytoja vaikų chirurgė Lina Geimanaitė apgynė daktaro disertaciją tema „Vaikų kiaušidžių užsisukimo priežasčių, diagnostikos kriterijų, chirurginio gydymo ir atokiųjų rezultatų vertinimas”.
Kiaušidžių užsisukimas – reta ūminė vaikų pilvo organų liga, kurios diagnostika sudėtinga, o dėl gydymo mokslininkai vis dar nesutaria. Tai pirmasis Lietuvoje mokslinis tyrimas, analizuojantis mergaičių kiaušidžių užsisukimo priežastis, optimalius diagnostikos kriterijus, chirurginio gydymo taktiką ir metodus bei atokiuosius rezultatus. Šis atokiųjų konservatyvaus chirurginio gydymo rezultatų tyrimas yra didžiausias pasaulyje.
Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti mergaičių kiaušidžių užsisukimo priežastis, optimalius diagnostikos kriterijus, chirurginio gydymo ir atokiuosius rezultatus bei sukurti praktines rekomendacijas gydytojams praktikams – vaikų chirurgams.
Darbe nustatyta, kad 54,7% kiaušidės užsisukimo priežasčių buvo įgimtos anatominės; 45,3 % ligonių kiaušidė užsisuko dėl patologinių darinių. Ligonėms iki menarchės statistiškai patikimai dažniau rasta brandžių teratomų (p=0,03). Specifinių kiaušidės užsisukimo simptomų ir požymių nenustatyta. Iki operacijos, tiriant echoskopu, užsisukusi kiaušidė buvo didesnė nei sveikoji vidutiniškai 21,48 (17,06) karto. Leukocitozė ir kiaušidės kraujotakos sutrikimai statistiškai patikimai dažnesni buvo mergaitėms, kurioms kiaušidė pašalinta. Nė vienai mergaitei, kuriai kiaušidė buvo atsukta ir palikta pilvo ertmėje, nebuvo trombembolijos ir peritonito, nė vienai nerasta piktybinio naviko. Remiantis patologijos histologijos tyrimais, nustatyta, kad 14-oje (82,35 %) pašalintų kiaušidžių nekrozės ir patologinių darinių nebuvo, todėl jos galėjo būti išsaugotos. Patikrintų 95,24 % mergaičių ir moterų atsuktos kiaušidės anatomija ir folikulogenezė išliko normali.
2012 12 14 Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus gydytoja vaikų neurologė Rūta Praninskienė apgynė daktaro disertaciją tema „Epilepsija sergančių vaikų miego sutrikimai ir melatonino sekrecijos bei ekskrecijos ypatumai“ .
Vaikų miego sutrikimai – dažna problema, dėl kurios tėvai kreipiasi į gydytoją. Jei vaikui būdingi keli miego sutrikimai ir (ar) jis serga kita liga, tai diagnozuoti ir gydyti miego sutrikimus yra sudėtinga. Miego sutrikimams ir epilepsijai būdingas komorbidiškumas. Literatūros duomenimis, vaikams, sergantiems epilepsija, empiriškai skiriama sintetinių melatonino preparatų. Įrodyta, kad jie sutrumpina užmigimo laiką, reguliuoja miego struktūrą, todėl retėja epilepsijos priepuoliai. Tačiau epilepsija sergančių vaikų melatonino sistema dar nebuvo tiriama.
Darbo tikslas – išsiaiškinti epilepsija sergančių vaikų dažniausius miego sutrikimus ir kankorėžinės liaukos hormono melatonino, jo metabolito 6-sulfatoksimelatonino (aMT6s) paros cikadinio profilio ypatumus bei ryšį su epilepsijos formomis, priepuoliais, priepuolių laiku, vartojamais vaistais nuo epilepsijos (VNE) bei kitų fiziologinių rodiklių cirkadiniu ritmu (kūno temperatūros, širdies susitraukimų dažnio, arterinio kraujo spaudimo).
Rezultatai parodė, kad epilepsija sergančių vaikų miego sutrikimų skalės (VMSS) rodikliai buvo aukštesni visuose miego sutrikimų pogrupiuose. Dažnesni buvo padidėjusio mieguistumo bei miego ir budrumo ritmo sutrikimai. Kontrolinėje ir sergančių epilepsija vaikų grupėse melatonino apykaita, išreikšta ekskrecijos metabolito aMT6s kiekiu kūno svorio vienetui, turėjo neigiamą ryšį su amžiumi ir lytinės brandos stadija.
Vaikų, sergančių epilepsija, cirkadinis melatonino sekrecijos ir ekskrecijos ritmas, kūno temperatūros, širdies ir kraujagyslių sistemos cikadiniai ritmai buvo nesutrikę. Abiejose grupėse MLT sekrecijos ir ekskrecijos intensyvumas naktį pasižymėjo didele koncentracijų įvairove. Epilepsija sergančių vaikų grupėje išsiskyrė pogrupis vaikų, kuriems maksimali naktinė MLT koncentracija seilėse buvo labai didelė (9/50; 18 proc.).
Epilepsijos grupės vaikams nerasta ryšio tarp MLT rodiklių ir epilepsijos fenotipo (epilepsijos priepuolių tipo, priepuolių laiko paros metu, epilepsijos formos, VNE).
Tyrimo rezultatai parodė, kad tikslinga tirti epilepsija sergančių vaikų melatonino paros koncentracijas. Melatonino tyrimo ir skaičiavimo metodikos pirmą kartą pritaikytos ir Lietuvoje.
2012 09 20 Vaikų ligoninės gydytoja neonatologė Rasa Garunkštienė apgynė daktaro disertaciją tema „Muzikos poveikis neišnešiotų naujagimių širdies susitraukimų dažniui, kraujo įsotinimui deguonimi, elgsenai ir tolesnei raidai“.
Neišnešioto naujagimio adaptacija ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu yra ypač svarbi tolesnei jo gyvenimo kokybei. Šiuo jautriu vystymosi laikotarpiu aplinkos sukeliamam stresui mažinti taikoma muzikos terapija, tačiau jos poveikis raidai nėra iki galo aiškus. Be to, taikomi įvairūs muzikos terapijos būdai. Labai mažo gimimo svorio naujagimių stimuliacijai muzika turi būti adekvati dėl jų fiziologinio nebrandumo, todėl muziką jiems reikėtų pateikti kuo efektyvesniu būdu.
Atliktas darbas siekia įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį muzikos terapijos poveikį. Buvo palygintas gyvai atliekamų ir įrašytų lopšinių poveikis neišnešiotų naujagimių fiziologiniams rodikliams ir elgsenai bei vertinamas muzikos terapijos poveikis jų sveikimui ir tolesnei psichomotorinei raidai. Nustatyta, kad muzikos terapija ankstyvuoju adaptacijos laikotarpiu efektyviai veikia neišnešiotų naujagimių (iki 32 savaičių pomenstruacinio amžiaus) širdies veiklą ir elgseną, t.y. naujagimių miegas yra gilesnis. Gyvai atliekamos lopšinės neišnešiotus naujagimius ramina geriau, nei įrašytos. Muzikos terapijos įtaka kraujo įsotinimui deguonimi yra nereikšminga. Ilgalaikio muzikos terapijos poveikio grupėje nustatyta tendencija, rodanti, kad neišnešioti naujagimiai išvyksta iš stacionaro, turėdami didesnį svorio prieaugį, palyginti su kontroline grupe. Reikšmingo poveikio psichomotorinei raidai nenustatyta, tačiau pastebėta, kad muzikos terapija stiprina tėvų bendravimą su vaiku ir gali būti aktyviai taikoma nuo naujagimystės.
2010 02 12 Vaikų ligoninės gydytoja ortopedė-traumatologė Jolanta Labanauskienė apgynė biomedicinos mokslų daktarės disertaciją tema „Vaikų smurtinių traumų mechanizmas ir amžiaus ypatumai“.
Darbo tikslas – nustatyti vaikų dėl fizinio smurto patirtų traumų mechanizmą ir ypatumus. Smurto problema yra aktuali įvairiose pasaulio šalyse. Neretai smurto pasekmėmis būna vaiko mirtis ar fizinis bei psichinis sužalojimas, todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja šalims atlikti mokslinius tyrimus, išaiškinant problemos mastą, rizikos faktorius, sukurti veiksmingas prevencijos priemones ir jas įgyvendinti.
Gydytojos ortopedės-traumatologės J. Labanauskienė mokslinis darbas – tai pirmasis mokslinis tyrimas Lietuvoje, analizuojantis vaikų traumų, patirtų dėl fizinio smurto mechanizmą ir pobūdį pagal vaikų amžiaus grupes bei įvairiose smurto vietose. Darbe įvertintas šių traumų sunkumo laipsnis pagal šiuolaikinius kriterijus. Nustatyti diagnostikos kriterijai gali būti panaudoti mokant būsimus gydytojus, o nustatyti smurto mechanizmų dėsningumai – rengiant prevencijos programas.
2009 05 19 Vaikų ligoninės Klinikinės ir biochemijos laboratorijos vedėjai Audronei Eidukaitei suteiktas habilituoto daktaro vardas už mokslo darbą tema „Gimdos gleivinės imuninės ląstelės ir jų vaidmuo reprodukcijos procese“.
Savo darbe mokslininkė iškėlė hipotezę, kad ŽLA-G ateityje gali būti embrionų implantacijos žymuo. Planuodama ir toliau gilintis į dar nepakankamai ištirtus reprodukcinės sistemos imunologinius mechanizmus, ji numatė tolesnes tyrimo kryptis: nustatyti NK ir NKT ląstelių fenotipo ypatumus, įvertinti imuninių veiksnių poveikį kiaušialąstės vystymusi, nustatyti tirpių ŽLA-G molekulių prognostinę reikšmę onkologinių ligų progresavimui.
2009 05 05 Gydytoja vaikų hematologė Jelena Rascon apsigynė daktaro disertaciją tema „Chimerizmo analizė atskirose ląstelių populiacijose po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos vaikams“.
Šioje disertacijoje pateikti pirmą kartą atlikti Lietuvoje transplantuotų vaikų chimerizmo tyrinėjimai, atspindintys mūsų šalies hematologinės transplantologijos rezultatus ir jų vietą šiuolaikinių mokslo laimėjimų kontekste.
