Vaikų vėžys: gydymo galimybės ir 2 dešimtmečius atliekamų kaulų čiulpų transplantacijų patirtis

„Vaikų vėžys skiriasi nuo suaugusiųjų, nes turi savo ypatumų – yra retas ir pasižymi gerais gydymo rezultatais, – sako Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė vaikų onkohematologė doc. dr. Jelena Rascon. – Tą iliustruoja skaičiai: kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 17 000–18 000 suaugusiųjų vėžio atvejų, o vaikų – apie 80. Gydymo sėkmę parodo išgydytos ligos atvejai – 80 proc. vaikų vėžys yra pagydomas“.

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija Lietuvoje atliekama jau 20 metų

Vasario 14 dieną prieš 20 metų pirmą kartą vaikui buvo atlikta kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantacija. Per 2 dešimtmečius atliktos 272 transplantacijos 249 vaikams iki 18 metų. „Tai yra itin reikšmingas etapas Lietuvos medicinos, sveikatos priežiūros paslaugų vystymo procese, kadangi tai yra pakankamai sudėtingos, retos procedūros. Lietuvos mastu jų poreikis nedidelis – per metus atliekama apie 12-15 transplantacijų, – sako vaikų onkohematologė doc. dr. J. Rascon. – Norime pasidžiaugti, kad Santaros klinikos dėl savo patirties gydant vaikų vėžį, tapo referencijos centru. Glaudžiai bendradarbiaujame su Latvijos specialistais – visi ir šios šalies vaikai, kuriems reikalinga kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, atvyksta į Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centrą šio gydymo paslaugai gauti. Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija yra atliekama, kai nėra kito būdo ligai gydyti. Dažniausiai tai yra mirtinos, nebūtinai onkologinės ligos“. Ne tik kraujo vėžys, bet ir įgimti imunodeficitai, sunkios kraujo ar medžiagų apykaitos ligos gydomos atliekant kaulų čiulpų transplantaciją. Ši procedūra – tai sveiko žmogaus (donoro) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija sergančiam pacientui siekiant atnaujinti paciento kraujodarą, pakeisti ligos pažeistą grandį, suteikti galimybę pasveikti ir gyventi. Be šios sudėtingos ir brangios procedūros šie pacientai neturėtų ateities. Pasak vaikų onkohematologės doc. dr. J. Rascon, procedūra unikali tuo, kad jai atlikti reikalinga didelė patirtis, didelės sąnaudos. Glaudžiai bendradarbiaujama su kitais Santaros klinikų padaliniais – pirmiausia su Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centru, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse transplantacijų centras, turinčiame Lietuvos kaulų čiulpų donorų registrą, kuriame ieškoma donoro, kai artimieji jais būti negali.

Vaikų onkohematologai – tarptautinio projekto koordinatoriai

Santaros klinikos pirmą kartą klinikų istorijoje tapo itin svarbaus Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Horizon 2020“ TREL koordinatoriais – tai didelis vaikų onkologų darbo ir įvertinimas, ir atsakomybė, ir iššūkis, ir proveržis. Anot doc. dr. J. Rascon, tai galimybė gauti geriausią patarimą ir nuomonę, kaip padėti vaikui, kurio situacija yra nestandartinė – kokios diagnostikos ar gydymo sprendimų reikia. Svarbu kalbėti ne tik apie mokslo vystymą, bet ir apie konkretaus vaiko likimą. Dalyvavimas projekte suteikia galimybę bendradarbiauti, mokytis ir semtis žinių iš septynių žymiausių vaikų onkohematologijos klinikų Europoje. Pastangų suvienijimas yra kertinis akmuo siekiant sėkmės gydant piktybines ligas ir svarbiausias tikslas – paciento geresnė gydymo kokybė.

Vėžio gydymo sėkmė – savų ir užsienio specialistų komandinis darbas

Dažnesnio vėžio (kraujo vėžio, limfomos, centrinės nervų sistemos) gydymo algoritmai yra žinomi ir aiškūs. Tačiau pasitaiko retesnių ir sudėtingesnių atvejų, kuomet gelbsti ryšiai su užsienio gydytojais: „Džiaugiamės turėdami galimybę dėl jų gydymo konsultuotis su užsienio ekspertais, naudotis naujausia moksline literatūra. – sako doc. dr. Jelena Rascon. – Gydymo galimybes turime, jos kompensuojamos valstybės. Jei išskirtiniams ligos gydymo atvejams prireikia sudėtingų procedūrų, tarkime, ląstelių terapijos, kuri mūsų šalyje nėra taikoma, tokie pacientai yra siunčiami į užsienį. Tai nėra išskirtinė Lietuvos pacientų situacija, nes retas vėžys priverčia visos Europos medikus kooperuotis ir šalys naudojasi tokia galimybe – išsiųsti pacientą gydytis į didesnę patirtį turinčios šalies kliniką.“ Gydytoja akcentuoja, kad toks gydymo kelias padėjo pasiekti 80 proc. onkologine liga sergančių vaikų išgyvenamumo rodiklį: „Šis kelias nėra lengvas. Reikia jį praeiti visiems susitelkus – tėvams, gydytojams, slaugytojams, psichologams, visai daugiadalykei komandai, kad visų pastangų rezultatas būtų sėkmė. Kaip matome, ją pasiekti dažniausiai pavyksta“.

Diagnostikos ir gydymo galimybės pandemijos metu

„Savalaikei vėžio diagnostikai mūsų šalyje yra visos galimybės – naudojama net ir precizine laikoma molekulinė diagnostika“, – sako doc. dr. J. Rascon. Gydytoja pažymi, kad šis virusas sukėlė daug nežinomybės – kokios įtakos turės ligos eigai, diagnostikai, gydymo rezultatams. Gydytojai pajuto, kad pandemijos pradžioje pacientams buvo sunku patekti pas savo šeimos gydytoją, į pirminę sveikatos priežiūros grandį, buvo sunkiau: „Tokių atvejų buvo nedaug, tačiau pasitaikė: vien dėl to, kad pacientai negalėjo laiku būti apžiūrėti šeimos gydytojo, pradinei ligos būklei turėjo įtakos. Laimei, tai neatsiliepė jų tolesniems gydymo rezultatams, tačiau minimais atvejais būtų buvę geriau, jei šie pacientai į specialistų akiratį būtų patekę anksčiau“.

Pandemija pakeitė gydymo taktiką

Pandemijos metu medikai turėjo atsižvelgti ne tik į ligos diagnozę. Gydymo algoritmus reikėjo koreguoti pagal paciento ir jo šeimos užsikrėtimą koronavirusu: jei pacientas ar jo šeimos nariai gydymo metu užsikrėtė infekcija, reikėjo šiek tiek pakeisti gydymo planą, šiek tiek pavėlinti kitą gydymo kursą (atidėti chemoterapiją ar operaciją). Pasak doc. dr. J. Rascon, pediatrija yra tokia sritis, kurioje paciento artimųjų sveikatos būklė itin svarbi, nes vaikai dėl mažo savo amžiaus ar itin sudėtingos sveikatos būklės ligoninėje turi būti kartu su šeimos nariu.

Pandemijos metu problemų kilo ir dėl slaugančio personalo, medikų užsikrėtimų. Vaikų onkohematologijos centro vadovė sako, kad visą laiką reikėjo galvoti ir imtis priemonių, kad būtų užtikrinta kvalifikuoto personalo pagalba pacientams, nes ne kiekvienas medikas gali dirbti su vėžiu sergančiais vaikais – medikai turi būti šios srities specialistai.

Į paciento gydymo planą reikėjo įtraukti ir skiepijimo nuo COVID-19 ligos faktą. Šis procesas nėra greitas, tai irgi koregavo gydymo algoritmus. Pasak gydytojos onkohematologės doc. dr. J. Rascon, visi pacientai ir jų artimieji raginami skiepytis, kad apie pacientą būtų sukurtas imuninės apsaugos burbulas. Dalį vaikų, kurie jau gauna palaikomąjį gydymą, raginama paskiepyti taip pat. „Santaros klinikose buvo atliktas didelis tyrimas su suaugusiais nuo onkohematologinių ligų gydomais pacientais. Buvo nustatyta, kad paskiepytiems pacientams imunitetas, nors ir silpnesnis, susidaro. Tai yra itin svarbu, nes vakcinacija apsaugo nuo sunkesnių COVID-19 ligos formų, taip pat sumažina galimybę užsikrėsti šia infekcija. Kartu su besivystančia pandemija kaupėme duomenis, kaip virusas paveikė onkologinės ligos gydymą. Reikia pasidžiaugti, kad virusas neturėjo įtakos mirtingumo rodikliams“.

Psichoemocinis pandemijos fonas

Išgirdus vėžio diagnozę vaikui, susitaikyti ir ją priimti iškart tikrai neįmanoma. Tas periodas užtrunka ir tokiais atvejais padeda artimiausių žmonių palaikymas, šeimos buvimas šalia, medikų dėmesys paciento gydymui ir emocinei šeimos būklei. Santaros klinikų Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro psichologė Gabrielė Urbonaitė sako, kad su šeima bendraujama nuolatos ir padedama išgyventi gydymo etapą: „Personalas stengiasi ramiai, racionaliai ir struktūruotai paaiškinti visas procedūras. Tėveliams patariame klausti visko, kas jiems neaišku, ar kažko nesuprato, jų klausiame ir dėl emocinės būklės – patariame, kas padėtų užvaldžius beviltiškumui, kaip tvarkytis su baimėms ir nerimu, kaip susitelkti gydymui. Patariame bendrauti su kitais tėvais, bendros patirtys sustiprina ir tai prisideda prie gydymo sėkmės“.

Vaikai yra tie pacientai, kuriems svarbūs abu tėveliai, lankytojai. Kadangi pandemijos metu lankymas ligoninėje draudžiamas, reikėjo ieškoti išeičių sugalvoti teigiamas emocijas sukeliančių veiklų, užsiėmimų, kad mažųjų pacientų psichoemocinė būsena būtų kuo geresnė, nes ir tai prisideda prie gydymo rezultatų. Psichologė G. Urbonaitė sako, kad pandemija sukėlė papildomų emocinių sunkumų tiek pacientams, tiek jų tėveliams. Per karantiną į ligoninės skyrius nebegalėjo atvykti tie, kas paskaidrina ligoniukų gyvenimą – šeimos nariai, labdaros fondų atstovai su dovanėlėmis, vaikus džiuginantys kaniterapijos specialistai su savo šuniukais. Skyriaus darbuotojai siekė prisitaikyti, sudaryti kuo geresnes sąlygas pacientams jaustis geriau. Tėveliams pasidarius testus, pasiskiepijus buvo sudarytos sąlygos apsikeisti ir būti su savo vaiku pakaitomis. Specialistai skatino vaikus su namiškiais ir draugais bendrauti vaizdo skambučiais. „Emocinei sveikatai gerinti technologijos ir nuotolinės ryšio priemonės labai pasitarnavo, kad bent trumpam mažųjų ligoniukų dėmesys nukryptų nuo ligos ir jiems būtų suteikta teigiamų emocijų. Su paramos organizacijomis, gydytojais klounais „Raudonos nosys“ taip pat bendraujama nuotolinėmis priemonėmis, – pasakoja psichologė G. Urbonaitė. – Skyriaus darbuotojai stengiasi sudaryti dienotvarkę, kuri apimtų ne tik gydymą, bet ir mokymąsi bei laisvalaikį – žaidimus, meno terapiją, kineziterapiją. Tėveliai taip pat įtraukiami į vaiko dienotvarkės kūrimą.“

Vasario 15 dieną minima Vaikų vėžio diena.